1 1 [→]

2 ‖ Pirmadienis

3 ‖ Vargšė mano mažulėle! Šiandie rytą

4 ‖ kai Tu paskambinai man – aš tik

5 ‖ viena tesupratau „reikalai blogi“ –

6 ‖ paskui vos vos išgirdau „taip kaip

7 ‖ pernai per Kalėdas“. Nuėjau į savo

8 ‖ kambarį ir visą laiką užia gal-

9 ‖ voj „reikalai blogi“… Darbas

10 ‖ iškrito iš rankų. Pagaliau su-

11 ‖ laukiau pašto ir nuo tavęs laišką.

12 ‖ Mėginau paskui prisiskambint

13 ‖ į Šaulius, bet niekas neišėjo.

14' ‖ Meginau iš Tavo laiško kaip nors

15 ‖ susekt, kodel atsitiko tokia

16 ‖ staigi permaina, bet Tavo

17 ‖ laiške tiek daug skausmo,

18 ‖ tiek daug gėlos, kad mano akyse

19' ‖ akyse raibsta tiktai begali-

20 ‖ niai liūdnas tavo vaizdas.

21 ‖ Bet tas tavo laiškas man kaip tik

22 ‖ pridavė begalinės stiprybės, nes

23 ‖ jis man padarė aišku, kad gyve-

24 ‖ nime tiktai tai bus mūsų,

25 ‖ ką mes savo rankomis

26 ‖ pasiimsime. Kuo aš Tau galiu

27 ‖ šiandie padėti? Bet galvot

28 ‖ tur būt reikia ne apie tai, o tik

29 ‖ apie tai, kaip mes savo gyve-

30 ‖ nimą kalsime. Ir kai gyvenime

31 ‖ krenta žmogus smugis už smugio –

32 ‖ jo pajėgos išaugs begalinės.

33 ‖ 2 [→]

34 ‖ Bet kodel įvyko tokia griežta

35 ‖ santykių permaina? Aš manau,

36 ‖ kad tai galėjo būti arba sąry-

37' ‖ šy su tavo kaimynų lankymasi [I],

38 ‖ arba su skandalu seime, arba

39 ‖ dar tu rašai apie žemes reformą [II].

40 ‖ Visų pirma tu nė kiek nesibijok

41 ‖ del lenkų sukilimo [III]. Jokio

42 ‖ pamato tai nėra laukti, nieko

43 ‖ panašaus nebus, kaip lygiai

44 ‖ nebus ir jokio karo su lenkais.

45 ‖ Ir jeigu pas jus taip daug kal-

46 ‖ bama apie tai – tai tuščias dar-

47 ‖ bas. Aš visuomet galėčiau

48 ‖ nusimanyti kas galima ko laukti.

49 ‖ Dabar nieko panašaus. Ypač

50 ‖ jokio sukilimo būti negali.

51 ‖ Del to tu gali būti visai rami.

52' ‖ O antra – delei žemės reformos –

53 ‖ įstatymas praėjo tik antruoju

54 ‖ skaitymu. Trečiuoju skaitymu

55 ‖ jis eis dar negreit ir kiek

56 ‖ aš jaučiu bus kur kas mažiau

57 ‖ griežtas. Visų pirma už nu-

58 ‖ savinamą žemę ir miškus

59 ‖ bus atlyginamą, o antra –

60 ‖ žemės maximumas bus paliktas

61 ‖ 3 [→]

62 ‖ kur kas didesnis, negu dabar

63 ‖ yra nustatyta. Tai vienas dalykas.

64' ‖ O antra ir dabar, kaip nusta-

65 ‖ tyta, pirmon eilėn turėtų būti

66 ‖ dalinami tiktai didieji

67 ‖ dvarai, o tokie, kaip 100–200

68'‖ dešimtinių, jiems galėtų at-

69' ‖ eiti eilė tik už 10–20 metų.

70‖ Bet ir pas mus atsitiks tas

71 ‖ pats, kas atsitiko su Estais.

72 ‖ Estų St. [IV] seimas buvo ir gi priė-

73 ‖ męs labai griežtą įstatymą,

74 ‖ bet dabar išrinkta estų par-

75 ‖ lamentas, kur kas dešinesnis

76' ‖ už seimą ir žemės reforma

77 ‖ pakeista dešinėn. Nėra

78 ‖ abejojimo, kad ir pas mus

79' ‖ tas pats atsitiks, ir kad

80 ‖ reformos vykdymas eis

81 ‖ 20 metų ir kad Tavo tėvo

82 ‖ žemė niekuomet nebus

83 ‖ paliesta. Šiuo žvilgsniu

84 ‖ ir gi gali būti visai rami,

85‖ ir tėvas, jeigu nori, gali

86 ‖ būti ramus. Jeigu del šio

87 ‖ dalyko pas jus santykiai

88 ‖ pasikeitė, tai jie neturi pagrindo.

89 ‖ 4 [→]

90 ‖ Visai kas kita būtų, jei tai

91 ‖ būtų sąryšy su tavo naujais

92 ‖ kaimynais. Ir ypač man

93 ‖ skaudu delei to nelaimingo

94 ‖ testamento [V]. Jis reikėtų būti-

95 ‖ nai atiduoti – tegu daro su

96 ‖ juo ką nori. Mums abiems

97 ‖ užteks pajėgų gyvent ir kovot

98 ‖ ir pasiimt tai, ką mes pano-

99 ‖ rėsim. Nes mes tiktai galim

100 ‖ turėti tai, ką mes savo ran-

101 ‖ komis pasiimsime – jokios

102 ‖ malonės, jokių dovanų nereikia.

103 ‖ Aš manau, gal tėvas pasinaudo-

104 ‖ damas tuo, kad Tu nori važiuoti

105 ‖ į užsienį [VI] ir su juo esi surišta

106 ‖ pabandė dar kartą tave atversti.

107 ‖ Jeigu būtų taip – būtų baisiai

108 ‖ negerai. Būtų kur kas geriau

109 ‖ jeigu pas jį būtų tiktai įgim-

110 ‖ tas reikalas išsikolioti laikas

111 ‖ nuo laiko. Bet jeigu jis turi

112 ‖ kokį aiškų tikslą – tai yra

113 ‖ jau nedoras pasielgimas.

114 ‖ Aš nežinau, kaip dabar pas

115 ‖ tave santykiai toliau eis.

116 ‖ Bet jeigu jis taip darydamas

117 ‖ 5 [→]

118 ‖ turi kokio tikslo, tai Tu galė-

119 ‖ tum griežtai reaguoti – iki pat

120 ‖ išvažiavimui iš namų. Jeigu

121 ‖ mes gyvi busim – pajėgų mums

122 ‖ užteks gyventi. O jei gyvi

123 ‖ nebusim – tai juk nieko ir ne-

124 ‖ reikia. Geriau būtų, kad tu

125 ‖ įstengtum kaip nors santykius

126 ‖ pataisyti namie būdama,

127 ‖ bet jeigu tai daro aiškiu tikslu,

128 ‖ tai vargu bau reikėtų tai

129 ‖ ir daryti. Tuomet važiuok

130 ‖ į Kauną. Čia laikinai paimsi

131 ‖ vietą, o paskui – pažiurėsim.

132 ‖ Dalykas toks yra, kad pas mane

133 ‖ yra stambus ir svarbus

134 ‖ planas – ir šiame mėnesy

135 ‖ galutinai paaiškės. Aš su-

136 ‖ medžiojau tokį Amerikietį

137 ‖ mecenatą [VII] iš kurio berods

138 ‖ gausiu 3–4 metams stipendiją

139 ‖ mokintis užsienį, gaunant

140 ‖ į mėnesį po 2000–3000 vok. [VIII] markių.

141 ‖ Šitas dalykas stovi labai

142 ‖ rimtai, tik aš dar turiu šį

143 ‖ tą padaryti, bet šiame

144 ‖ mėnesį visa tai galutinai

145 ‖ 6 [→]

146' ‖ paaiškės. Jeigu tiktai man

147 ‖ tai pavyks gerai baigti,

148 ‖ tai Tau nieko ir rupintis

149‖ nereikia – juk ar šiaip ar taip

150 ‖ mes turėsim gyventi taip,

151 ‖ kaip mes norim, galėsim

152 ‖ gyventi ir ne tik Vokietijoj,

153 ‖ bet ir Šveicarijoj ir Italijoj.

154 ‖ Tasai mecenatas toks žmogus,

155 ‖ kad jis specialinai kelionėms

156 ‖ po pasaulį mums asignuotų

157 ‖ kiek reikia. Todel, matai

158 ‖ mūsų reikalai ne tokie blogi.

159 ‖ Aš sakau mūsų, nes tiktai

160 ‖ taip tegali būti. Jeigu man

161 ‖ pavyks tai padaryti, tai tu galėsi

162 ‖ iš to nieko neimti – Tu nepa-

163 ‖ manyk nieko blogo – aš apie

164 ‖ tai labai daug galvojau

165 ‖ ir žinau ką sakau. Čia turėtų

166 ‖ būti panaudotos visos priemonės,

167 ‖ kad pasiekti savo tikslo,

168 ‖ o tikslas nei tau, nei man

169 ‖ neabejojamas. Aš esu pasi-

170 ‖ ryžęs nieku būdu neapsi-

171 ‖ leisti – ir laimėti. Pasaulis

172 ‖ turi būti visas mūsų!

173 ‖ 7 [→]

174 ‖ Kolkas kiek galėdama sti-

175 ‖ prinkis. Žinok, kad aš esu –

176 ‖ visuomet su Tavimi, ir kad

177 ‖ Tavęs niekuomet niekuomet

178 ‖ neapleisiu. Ir kad Tave apsau-

179 ‖ got – kovosiu tol – kol laimėsiu.

180' ‖ Ir Tu žinok – juo sunkesnės

181 ‖ Tavo valandos, juo aš arčiau

182' ‖ Tavęs, juo aš daugiau Tau esu

183 ‖ savas. Tu tai žinok ir suprask.

184' ‖ Jeigu ta „istorija“ nesibaigs –

185 ‖ mesk visa ir važiuok į Kauną.

186 ‖ Man sunku kas pasakyti – aš

187 ‖ taip toli ir nežinau, kaip visa

188' ‖ vyksta – tik nereikia nusiminti.

189 ‖ Nereikia liūdėti – mes turim

190 ‖ laimėti. Del manęs tai Tu

191 ‖ nesirūpink – kiekvieną kritin-

192 ‖ gą valandą man jėgos stiprėja.

193 ‖ Ir gerai kad Tu man visa rašai.

194 ‖ Ir gerai kad Tu pasiskundi.

195 ‖ Ir jei Tau dar sunku bus, tu

196' ‖ atsimink, kad aš esu tau sava

197 ‖ ir kad aš niekuomet niekuo-

198 ‖ met tavęs neapleisiu.

199 ‖ Stiprinkis kiek galėdama.

200 ‖ Aš šiandie daug galvojau, ir šian-

201' ‖ die mano sąmonė visai aški –

202 ‖ ir mūsų ateitis sviesi. Stiprinkis.

203 ‖ Aš Tau visą sielą padėsiu – tegu Tavo

204' ‖ galvelė šianak lengvai ilsis.

205' ‖ Tavo Boliuks

Vandai Daugerdaitei

Viekšnių paštas

Būgiai

14 laiško ] cor fl -o pro -ą

19 raibsta ] a vid ex err rep akyse, cor a pro s

37 lankymusi ] vid ex err sec a pro u

52 antra ] cor sec a pro as

64 kaip ] cor pro eilėn

68 dešimtinių ] cor e pro v

69 eilė ] cor e pro ti

76 ir ] cor i pro į

79 tas ] cor t pro capit

146 tiktai ] cor pri i pro a

180 Ir ] cor pro Jei

182 daugiau ] cor d pro t

184 Jeigu ] cor pro Ir

188 nusiminti ] cor n pro a

196 sava[s] ] def sec s

201 aiški ] vid ex err om pri i

204 šiąnak[t] ] vid ex err om t

205 Tavo Boliuks ] sign

[I] „Bugių kaimynai lenkai kėlė didelį nerimą ir veikė mano tėvą – grįžęs iš Rusijos kaip stovi, jis rado savo tėviškę nualintą, tad žemės reforma jam grėsė katastrofa“ (VS pastaba, in: BLKMČ, KC PENN, l. 26).

[II] „1919–[19]39 [m.] […] žemės reforma (svarb[iausi] iniciatoriai – M[ykolas] Krupavičius, A[lbinas] Rimka) įvykdyta siekiant aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius, sutvarkyti ūkių žemėvaldą, padidinti smulkių ir vid[utinių] ūkių ek[onominį] gyvybingumą, sumažinti svetimos (ypač lenkų) dvarininkijos polit[inę] ir ek[onominę] įtaką šalyje. […] Žemės reformos įstatymo projektas priimtas 1920 [m.], 1922 [m.] jį patvirtino Steigiamasis Seimas. Dvarų valdomos žemės plotas apribotas iki 80 ha […], o už šią normą didesni žemės plotai atlygintinai nusavinti (dvarininkams už juos atlygino valstybė, bet kompensacija buvo apie 20 kartų mažesnė už realią žemės vertę)“ (Vlada Vitunskienė, „Žemės reformos“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, vyriausiasis redaktorius Antanas Račis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, p. 711–712).

Visas dvaras, susidėjęs iš Pakamanių kaimo (Antanavos dvaro), Latvelių kaimo, miško ir Būgių, „turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (1105,5 deš.) žemės ploto, iš jų – apie 16 valentų (313,6 deš.) Kamanų raisto“ (deš. – dešimtinė, 1,0925 ha, mrg. – margas, žemės ploto vienetas, svyravo nuo 0,25 iki 0,71 ha, pr. – prentas, ilgio matas – 4,5 m., ploto matas – 18,66 m 2, val. – valakas, žemės sklypas, apie 20 ha) (plačiau žr. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Žemaičių bajoro ūkis XIX amžiaus pirmoje pusėje, Vilnius: Baltos lankos, 1995, p. 19, 143).

„1920 m. pavasarį mano tėvui pavyko ištrūkti iš Ukrainos. Grįžo į Lietuvą tik su rankiniu lagaminu. Laimė, liko jam Bugiai, nors karo ir nuomininkų nualinti, bet sava tėviškė. Tėvas pamiršo turėtus generolo antpečius ir, užsivilkęs naminio darbo drabužius, apsiavęs nagines, tuoj ėmė uoliai ir sėkmingai ūkininkauti. Nelengva buvo prisitaikyti prie naujų sąlygų, bet jis suprato žemės reformos reikalingumą ir ne tik jo paties žemėj įsikūrusius kaimynus rėmė, bet vėliau, tapęs Mažeikių urėdijos girininku, pavyzdingai tvarkė per žemės reformą nusavintą, buvusį savo, mišką“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in: Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1997, p. 109).

Po žemės reformos VD tėvas Kazimieras Daugirdas valdė „apie 65 ha žemės ir 25 ha pelkėto miško“ (plačiau žr. Algis Samulionis, Balys Sruoga: Monografija, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 189).

[III] Kalbama apie pašlijusius Lietuvos ir Lenkijos santykius po to, kai 1920-10-09 Lenkijos karininkas Liucjanas Želigovskis užgrobė Vilnių ir Vilniaus kraštą. 1921-03-03 Tautų Sąjungos taryba numatė abiems šalims „pradėti derybas terit[oriniams] ginčams ir polit[iniams] nesutarimams spręsti“. 1921-05-20 pateiktas pirmasis Hymanso projekto variantas numatė „faktiškai abiejų valstybių fed[eraci]ją ir Lietuvos prijungimą Lenkijai“ (Regina Žepkaitė, „Hymanso projektas“, in: VLE, t. VII, 2005, p. 563).

„1921 m. kovo 3 d. Tautų Sąjunga panaikino sprendimą daryti plebiscitą ir vietoj jo pasiūlė tiesiogines derybas, tarpininkaujant Tautų Sąjungos atstovui. Taip pat Tautų Sąjunga pareikalavo atšaukti L. Želigovskį, apriboti lenkų kariuomenės skaičių iki 15 tūkstančių, atitraukti Lietuvos kariuomenę į krašto vidų, Lietuvai aprūpinti Vilniaus krašto gyventojus maistu ir sėklomis. Šis sprendimas pasėjo nerimą Vilniaus krašte – vietiniai lenkai bijojo Lietuvos kariuomenės puolimo“ (plačiau žr. in: Audronė Veilentienė, Lietuvos respublikos seimų įtaka užsienio politikai 1920–1927 metais: Daktaro disertacija, Vilnius, 2010, p. 77).

[IV] St[eigiamasis].

[V] „Albinas Rimka, mūsų didelis draugas, žinodamas mano tėvą esant lojalų Lietuvai (tėvas buvo išvarytas iš Šiaulių gimnazijos už „Aušros“ skaitymą, bet niekad tuo nesigyrė, laikydamas patriotizmo panaudojimą savo materialiniams reikalams negarbingu) patarė, kad tėvas parašytų testamentą, kuriuo jis man palieka savo dvarą – tai leido dalį žemės parduot prieš reformą ir už gautus pinigus įsigyti reikalingą inventorių, kad galėtų ūkininkauti likusiame centriuke. Tėvas patarimu pasinaudojo, bet jam liko įtarimas, kad Balys nori mane vesti dėl dvaro. Tai buvo netiesa, nes mes abu buvom socialistais, aš gėdinaus paveldėto turto ir iš tėvo neėmiau mokslui – Balio pagalba man leido pačiai užsidirbti mokslui gyvenant Berlyne“ (VS pastaba, in: BLKMČ, KC PENN, l. 27).

[VI] VD planavo vykti į Vokietiją, Berlyno universiteto Filosofijos fakultetą, kur ketino studijuoti istoriją. Būdama dvarininko duktė, stipendijos iš valdžios neprašė (Švietimo ministerijos remiami stipendininkai gaudavo po 5 dolerius kas mėnesį), o tėvas, iš Rusijos grįžęs į nualintą ūkį Būgiuose, nedaug galėjo paremti (VS liudijimas, žr. VS laiškas AlS, Čikaga → Vilnius, 1979-07-18, [pasirašytas mašinraštis], in: LLTI TS, „Vandos Sruogienės laiškai Algiui Samulioniui“, l. 1r).

[VII] „Tai buvo Kazys Gugis, Balys rašydavo „Naujienoms“ straipsnius ir už tai gaudavo po 15 dolerių į mėnesį per visą savo studijų laiką Miunchene“ (VS pastaba, in: BLKMČ, KC PENN, l. 27). Čia minima „dar 1921 m. vasarą Kaune užsimezgusi pažintis su atvykusiais iš užjūrio į Lietuvą paviešėti Kaziu ir Nora Gugiais. Tai buvo turtingi žmonės, susiję su JAV lietuvių kultūriniu gyvenimu: jis – advokatas, Čikagoje spausdinamo socialdemokratinės krypties lietuvių dienraščio „Naujienos“ leidėjas, ji – dainininkė mėgėja. Kažkieno pusiau juokiais, pusiau rimtai paraginti, Gugiai, daugiausia N. Gugienės iniciatyva, netikėtai ėmėsi mecenatų vaidmens ir prižadėjo padėti studijuojančiam B. Sruogai. Pradžioje kalbėta net apie stipendiją trejiems ketveriems metams. Tačiau ilgainiui tarp jų ir B. Sruogos nusistovėjo dalykiški santykiai: pradedant pirmais studijų mėnesiais, B. Sruoga nuolat siuntinėjo laikraščiui savo kūrybą, vertimus ir straipsnius, už kuriuos kas mėnesį gaudavo maždaug po 15 dolerių – pagal atsiųstos medžiagos kiekį. Tai leido jam jaustis ne taip priklausomam nuo infliacijos vargų, kurie persekiojo ne vieną miunchenietį“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, 1986, p. 118).

[VIII] vok[iečių].