1 ‖ 1 [→]

2 ‖ Laukų ramybė paskendo meilėj.

3 ‖ Per žemę saulė karoliais rieda.

4 ‖ Ir dušioj saulė. Ir dušia gieda:

5 ‖ Laukų ramybė paskendo saulėj,

6 ‖ Ir paskutinį rūdens žiedą,

7' ‖ Kaip slaptą laimę priglaudžia gailiai.

8 ‖ Per žemę saulė karoliais rieda.

9 ‖ Laukų ramybė paskendo meilėj.

10 ‖ Vakaruoju vasarienoj.

11 ‖ Jau taip žvaigždžių parašyta,

12 ‖ Kad nedalioj baigdams dieną

13 ‖ Ištremty sutiktum kitą.

14 ‖ Vakaruoju vasarienoj

15 ‖ Nesuverdamas blakstienų:

16 ‖ Tiek jaunų žiedų nuskinta –

17 ‖ Ir pasaulis nedabinta!

18 ‖ 2 [→]

19 ‖ Mano pievos našlaitėlę

20 ‖ Kur išaugo vienai vieną,

21 ‖ Beklajodams rūdens dieną,

22' ‖ Nuraškiau našlaičių gėlę.

23 ‖ Ir širdis vogčia sugėlė –

24 ‖ Rudens laimėj slenka diena –

25 ‖ Pats našlaitis vienai vienas –

26 ‖ Kur padėsiu liūdną gėlę?..

27 ‖ Nuogos dirvos, nuogos pievos.

28 ‖ Liudnas lauke skamba laikas.

29' ‖ Lyg rustybėj senas Dievas

30 ‖ Paskandino dirvas, pievas

31 ‖ Lyg ir aš ne jojo vaikas.

32 ‖ Gėdulingas skamba laikas…

33 ‖ Ar ir aš, kaip mano Dievas,

34 ‖ Vis tebusiu gėdos vaikas?.. [I]

35 ‖ 3 [→]

36 ‖ Per lygius laukus, dūmodams, slenku.

37' ‖ Rasoja dirvos ir spindi pievos.

38 ‖ Iš marių vėjas vaitoja gailiai.

39 ‖ Pažvelgiu tyliai į margas liepas,

40' ‖ Į vasarojų – į liūdną dalią –

41 ‖ Visur pasėta liūdėjims vienas,

42 ‖ Visur nutiesta šilkinės gijos

43 ‖ Ir spindi saulėj, ir saulėj liudi.

44 ‖ Iš marių vėjas vaitoja gailiai

45 ‖ Ir meilė mano – kaip marių vėjas.

46 ‖ Vilnys užeina – žaibuoja bokštai

47 ‖ Žemčiūgus beria ir laimės šviesą.

48' ‖ Vilnys nueina – belieka tyrai

49 ‖ Ir tyrų vėjas, ir sausa gėla.

50 ‖ Paimtum rodos į saują smilčių,

51 ‖ Pabertum saulėj pavėjuj lėkti –

52 ‖ Žiūrėtum dieną ir juoktais naktį –

53 ‖ Kaip lekia smiltys, kaip dušia verkia…

54 ‖ O marių vėjas vaitoja gailiai,

55 ‖ Ir meilė mano – kaip marių vėjas. [II]

56 ‖ 4 [→]

57 ‖ Vėla naktis, bet valandų aš

58 ‖ neskaitau. Tiktai sodas si-

59' ‖ dabriniu mėnesienos šydu

60' ‖ nuklotas, tiktai rudens

61' ‖ liepos mėnesienoj debesė-

62 ‖ liais niukso. Aš ir ne-

63 ‖ žinau, kur aš esu ir ką

64 ‖ galvoju. Vėla naktis –

65 ‖ bet aš nežinau nei jos pra-

66 ‖ džios, nei pabaigos. Ne, aš

67 ‖ niekuomet neužmiršiu, kaip

68 ‖ tu manęs paklausei: juk aš

69 ‖ visa tau atidaviau – tai ko

70 ‖ tu daugiau nori?“ – O, aš

71 ‖ noriu labai daug – aš

72 ‖ noriu, kad pasaulis dangaus

73 ‖ giesmėj paskęstu, aš noriu,

74 ‖ kad dangus nusileistų ant

75 ‖ žemės ir tarptu: aš noriu,

76 ‖ kad tavo akyse ugnikė

77 ‖ degtų! Kad Tavo akyse ugnikė

78‖ degtų! Tuomet aš būsiu

79 ‖ viešpats! Tuomet kalnai

80 ‖ bus perregimi ir žvaigždės

81 ‖ širdy – tuomet aš meilėj

82 ‖ pasigersiu – –

83 ‖ 5 [→]

84 ‖ Taip juk aš laimingas esu.

85' ‖ Jau vėla naktis – o aš dar kiek

86 ‖ darbo turiu – dar tiek turiu

87 ‖ Tau padūmoti! Ha, tau pa-

88 ‖ dumoti! Arba – tau pasaką

89 ‖ pasakyti. Juk šiandie

90 ‖ subatvakaris, šiandie

91 ‖ Dievas žiūri į pasaulį ir

92 ‖ geris savaitės darbu – tai

93 ‖ aš nežiurėsiu in Tave ir

94 ‖ nesidžiaugsiu Tavo jauny-

95 ‖ bė – juk Tu mano esi!

96 ‖ Aš galvoju – šiandie subat-

97 ‖ vakaris, šiandie vėlės

98 ‖ išganimo laukia – šiandie

99 ‖ žmonijos krutinė atilsiu

100 ‖ alsuoja. Rytoj kelsis maldos,

101 ‖ skambės varpai ir vargonai,

102 ‖ o aš – kaip aš nebūsiu tos,

103 ‖ kuriai mano siela tiek maldų

104 ‖ kartoja, kuriai širdis tiek

105' ‖ užuomaršos ugdo – kuri

106 ‖ yra mano gyvenimas

107 ‖ ir amžinas atilsis – kaip

108 ‖ aš nebusiu šiandie Tavo!

109 ‖ 6 [→]

110 ‖ „Aš Tau juk visa atidaviau!“ –

111 ‖ O, ne! Tu negalėjai man

112 ‖ visa atiduoti, nes tu ir pati

113 ‖ nežinai ne kas tu esi, nė ką

114 ‖ tu turi! Net ir aš pats ištisą

115 ‖ naktį apie tai dumodamas

116 ‖ nerandu žodžių pasakyti, kas

117 ‖ tu man esi ir ką tu turi!

118 ‖ Ir kaip tu man galėtum

119 ‖ atiduoti tą ugnikę, kuri

120 ‖ tavo akyse dega, kuri yra

121 ‖ nemirštama, kuri yra amži-

122 ‖ na, kuri yra nuo tavo esy-

123 ‖ bės neatidalinama! Kaip

124 ‖ Tu galėtum atiduoti tąją

125 ‖ ugnikę, nuo kurios priklauso

126 ‖ būt ar nebūti pasauliui!

127 ‖ Juk tojoj ugnikėj jungias

128 ‖ tavo kūnas ir siela, juk

129 ‖ jojoj tavo esybė reiškias.

130 ‖ Ir kiek kaitrai tavo kūną

131 ‖ bučiuotau, ir kiek svaigulin-

132 ‖ gos jo kvepmenos būtų ir kokiais

133 ‖ spinduliais jisai virpėtų –

134 ‖ tavo ugnikės visvien bus

135 ‖ amžino gyvenimo pamėnai!

136 ‖ 7 [→]

137 ‖ Ar atmeni – kai tos ugnikės

138 ‖ užsidegė akyse – kaip mums

139 ‖ gera pasidarė. Aš tuo met

140 ‖ visa visą tave savyje pajau-

141 ‖ čiau. Aš tuomet žinojau,

142 ‖ kad man daugiau nieko nereikia.

143 ‖ Ir jeigu dabar aš visa naktis

144 ‖ dumoju, tai tik apie tave

145 ‖ tokia, kai Tavo akyse ugnikės

146 ‖ dega. Ir jeigu dabar mano

147 ‖ mintys lengvos yra, tai

148 ‖ tik todel, kad aš tavy

149 ‖ jaunybės amžinastį regėjau!

150 ‖ Ir man rodos, kai žmoguje

151 ‖ toki ugnis dega – kiekvienas

152 ‖ jo žygis yra dieviškas, kiek-

153 ‖ vienas jo atdusis yra palai-

154 ‖ mintas! Ir aš myliu – tave –

155 ‖ dievišką! Tave degančią

156 ‖ ir virpančią! Ir mano

157 ‖ mintys lengvos šiandie!

158 ‖ Rytoj sekmadienis. Ir kai tekan-

159' ‖ ti saulė pažvelgs į mano

160 ‖ akis – aš Tavo, merguže, vardą

161 ‖ minėsiu –

162 ‖ 8 [→]

163 ‖ Taip tylu aplinkui. Naktis

164 ‖ rodos lėkdama skamba,

165 ‖ ar tik mano ausyse – nežinau.

166 ‖ Bet aš tau dumoju. Tu jau

167 ‖ miegi turbūt. Bet ar jauti

168 ‖ tu, kaip aš kaitriai, kaitriai

169 ‖ tave visa bučiuoju?

170 ‖ O, aš jaučiu, kaip tu alsuoji,

171 ‖ kaip galvuže tavo nulen-

172 ‖ kus, kaip krūtinė puruoja,

173 ‖ kaip tavo sapnas skrenda – –

174 ‖ Ir bučiuoju Tave dar kaitriau.

175 ‖ Kad Tu priglustum, kad su-

176 ‖ tirptum, kad tavo akių ugnikė

177 ‖ būtų dar kaitresnė.

178 ‖ Dar, dar kartą tavo kūną pa-

179 ‖ glostyt, tavo galvą priglaust,

180 ‖ tavo krūtinę išbučiuot – dar

181 ‖ kartą prieš užmigsiant tavo

182 ‖ sapną palydėt, tavo mintis

183 ‖ pasergėt, tavo jaunybe pasidžiaugt!

184 ‖ Dar kartą Tau labanaktis pasa-

185 ‖ kyt – tave palaimint –

186 ‖ ir apsvaigt!

187' ‖ BS.

188 ‖ Sekmadienio rytas.

189 ‖ Brolis [III] važiuoja Vabalninkan. Aš lieku

190 ‖ namie. Šiandie velei daug saulės.

191 ‖ Šiandie visa diena – Tau –

192 ‖ Jei Tėvui [IV] geras ūpas – atiduok

193 jam labu dienu –

194' ‖ T. Bol.

Vandai Daugirdaitei

Viekšniai,

Būgių dvaras

7 priglaudžiu ] vid ex err fl -a pro -u

22 nuraškiau ] cor k pro č

29 Dievas ] cor D pro min

37 ir ] cor i pro interp ,

40 vasarojų ] p cor interp – pro ,

48 Vilnys ] cor y pro i

59 sidabriniu ] cor sec i pro e

60 rudens ] cor ru pro lie

61 mėnesienoj ] cor ė pro ie

85 naktis ] p cor interp – pro ill

105 kuri ] cor u pro a

159 mano ] cor o pro u

187 BS. ] sign

194 T. Bol. ] sign

[I] Eilėraščių ciklo „Krikštolėliai“, įtraukto į poezijos rinkinį „Dievų takais“, ankstyvas variantas dar be pavadinimo; vėliau taisytas, keičiant struktūrą, kitaip išdėstant atskirus eilėraščius, iš kurių vienas „[Per lygius laukus dūmodams slenku]“ tapo savarankiškas; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: BSR 1, p. 195–196, 782–783.

[II] Eilėraščių ciklą „Krikštolėliai“ pratęsia eilėraščio be pavadinimo „[Per lygius laukus dūmodams slenku]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: Ibid., p. 270, 796.

[III] Aniolas Sruoga (1890–1936), BS brolis, ūkininkavęs Baibokuose.

[IV] Kazimieras Daugirdas (1865–1946), veterinarijos specialistas, miškininkas, Būgių dvaro prie Viekšnių savininkas, VD tėvas. 1920 m. iš Ukrainos grįžo į Būgius ir ėmėsi ūkininkauti.