1 1 [→]

2 Kad neverktum, kaip liepelė

3 Šalia kelio –

4 Aš dainuoju tau dainelę,

5 Kad nevystum, kaip gėlelė

6 Prie takelio.

-

7 Prasiveręs mažą langą, prie langelio –

8 Prie langelio, kaip smutkelis.

9 Nors krūtinė skauda gelia,

10 Nors nurimti – nėra kelio,

11 Nors žinau, kad nemiegosiu –

12' Kiaurą naktį praraudosiu

13 Ir pavilgo nežinosiu –

14 Aš dainuoju Tau dainelę,

15 Kad neverktum, kaip liepelė

16 Šalia kelio. [I]

17 2 [→]

18' Ne aukso raidėmis, tik jauna

19 ugnimi ir gėlos aimana inrašysiu

20 sielon mano, tuos tavo žodžius, kur

21 tu augštybių ilgiesi! Kai aš pasi-

22 žiuriu aplinkui pakalnėn – po ilgė-

23 sio ežerus, išguitosios sielos

24 ašaromis spindinčius – juokiuosiu –

25 juokiuosiu iš gelmių sielos mano –

26' tebus pavadinta beprotybe –

27 gėla, prisikėlimo šaukianti!..

28' Ar aš žinau kur aš eisiu! Ar

29 aš žinau, kam aš esu! Ar aš

30 žinau, kas padaryti, kad taip

31' skaudu nebūtų!

32 Kaip drėgnas kirminas prilipęs

33' prie žemės – žiūriu – ir nepažįstu –

34 žemės, mano motinos šaltosios!

35 Nereikia ašarų, nereikia skustis –

36 teniekas ištremtinio

37 skausmo negirdės! Te niekas

38 niekas prie sielos neprisilies!

39 Į augštybes, Į augštybes!

40 Kur bepročių saulė skrajoja!

41 Kur žmogiško džiaugsmo ir

42' atminimas numiršta! Ir

43 tirpstančiu aidu kvatojas – širdy –

44 laukuose – tyruose –

45 Cha – cha – cha!

46 3 [→]

47 Žemės prisiglausdamas seku

48 tavo slenkantį šešėlį! Gėloj

49 apsiverkdamas sapną nebūtąjį

50' mėlyną gėnuosiu! Ir kaip šešėlis

51 tirpdamas verkiu vienišas vienas!

52 „Paskui pilki dumai apklojo

53 jas… Ilgai… ilgai…“

54 Palaiminčiau skausmą ir pra-

55 keikimą, palaiminčiau klonius

56 ir pakalnes ir vilnis ašaromis

57' pasruvusias –

58 bet kur tas bangų takelis, kur

59 nerias neklysdamas, kur gyvas

60 nemirdamas, kurs gaivina

61 nesčiudamas! Jieškau ir šaukiu,

62 ir prisiglausdamas žemės niuniuoju –

63' Ar neapleisi? Ar neapleisi?

64 Viespatie! Kam aš esu žmogus,

65 kurs gali galvoti, jausti ir kentėti,

66 ir kaip ažuolo padžiuvusios

67 šakos lapas merdėti!

68 „Per tave mačiau viršunės. Jos

69 buvo augštos ir tokios‑tokios saulėtos!“

70 O kad aš drėgnas žemės kirminas

71 galėčiau nors šešėlį sieloje

72 turėti to, ką Tu liuliuoji!

73 Bijau pažvelgti į dangų. Bijau

74 ir tyloj užsimiršti…

75 Ak, kodel taip liūdna!

– – – – –

76 4 [→]

77 Vyšnios glaudžiasi palangėj,

78 Kaip šešėliai balsgani…

79 Ir pavasario padange

80 Nuo saulaitės atsidange

81 Spinduliai, žiedai, sapnai

82 Ir mergautini takai –

83 Tik vainikais nešini.

-

84 Liaunas vėjas pasikels

85 Po šakas, po žiedus šviesius –

86' Lengvos rankos burtais tiesis

87 Širdys, stygos burtais liesis –

88 Besiilgint šauks, prikels…

-

89 Vėjas keldamos sapnuos

90 Veidą, kūną išbučiuos,

91 Apsvaiginęs spinduliuos

92' Išbučiuos širpuliuos –

93 Numyluos – nuliuliuos – –

-

94 Vos tik vakaras ateis

95 Vyšnios kvepmenas paskleis

96 Po darželį palangiais

-

97 Ir pavasario dangus,

98' Tai priglaus, apgaubs meilus,

99 Tai sapnuos vėl atsidus… [II]

– – – – – –

12 praraudosiu ] cor pri a pro ie

18 tik ] cor pro aš

26 beprotybe ] p cor interp – pro interp ,

28 eisiu ] ins pri i

31 nebūtų! ] p ras vid Rangaus

33 nepažįstu ] cor n pro s

42 numiršta ] cor r pro š

50 genuosiu ] cor n pro g

57 pasruvusias, – ] p ras ir užuomaršoj

63 neapleisi ] cor pro nepal, p ne ins a, cor l pro sec a

86 Lengvos ] cor L pro ill

98 apgaubs ] cor pri a pro ill

[I] BS eilėraščio „[Kad neverktum kaip liepelė]“, neįėjusio į poezijos rinkinius, ankstyvas variantas; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: BSR 1, p. 264, 795.

[II] BS eilėraščio „Kaip vyšnios baltos“, įtraukto į poezijos rinkinį „Dievų takais“, ankstyvas variantas dar be pavadinimo; vėliausią redakciją ir teksto istoriją žr. in: Ibid., p. 197, 783.