1 1 [→]

2 Vakar dar buvau Kaune ir neži-

3 nojau ar galėsiu pasiliuosuot –

4 išvažiuot. Šiandie jau važiuo-

5 ju namo ir važiuodamas

6 rašau. Žinai, mane Grinius [I]

7 paleido tiktai dviem sąvaitėm

8 ir 25 sio mėnesio turėsiu grįšt.

9 Pasibariau, pasibariau

10 su Grinium ir vistiktai niekas

11' neišėjo. Rodos, kad už dvejų

12 savaičių bus karinė intele-

13' gentų mobilizacija [II]. Ir Re-

14' dakcijos paima Kiršą [III], Pronckų [IV]

15 ir Jocaitį [V]. Turbut Tadą [VI] nuo

16' mobilizacijos paliuosuos,

17' bet Jablonskis Konstanti-

18' nas [VII] turės eiti į kazarmes [VIII]

11 dviejų ] vid ex err om i

13 mobilizacija ] vid ex err om c; Iš ] vid ex err r pro š

14 Pronskų ] vid ex err c pro s

16 mobilizacijos ] cor m pro p

17 Konstanti- ] cor Konstanti- pro pašauktas

18 į kazarmes ] p abs txt

[I] Kazys Grinius (1866–1950), 1920-06-19–1922-02-02 ministras pirmininkas. VS liudija, kad BS, dirbdamas dienraščio Lietuva redakcijoje, buvo jo tiesioginėje žinioje ( BLKMČ BS, KC PENN, l. 14).

[II] 1919-09-27 vyriausybė paskelbė jaunų vyrų, gimusių 1896, 1899, 1990 metais ir baigusių ne mažiau kaip keturias gimnazijos klases, mobilizaciją kariniams kadrams rengti. Mobilizacija buvo vykdoma nuo 1919-10-15 iki 1920-08-29.

[III] Faustas Kirša (1891–1964), poetas. 1919–1922 m. laikraščio Lietuva bendradarbis.

[IV] Juozas Pronskus (1893–1984), žurnalistas. Nuo 1920 m. dirbo Kauno spaudos biure, be kitų, ir leidinio Lietuva redakcijoje.

[V] Viktoras Jocaitis (1895–1976), žurnalistas. 1919–1928 m. laikraščio Lietuva techninis redaktorius, atsakingasis sekretorius, straipsnių autorius.

[VI] Tadas Petkevičius (1893–1964), teisininkas, diplomatas. 1918–1921 m. dirbo Ministrų kabineto reikalų vedėju.

[VII] Konstantinas Jablonskis (1892–1960), istorikas. 1919–1921 m. redagavo leidinį Vyriausybės žinios.

[VIII] Toliau seka BS laiško fragmentas (VS mašinraštis), kuris, sprendžiant pagal tematiką (kelionė iš Kauno į Baibokus), gali būti šio laiško dalis (laiško rankraštis nerastas):

„Ar tu žinai, kad aš šiandie važiuoju. Dar vos išvažiavau iš Kauno. Nežinau, kada būsiu Viekšniuose, turbūt vėlai, Tu turbūt sapnuosi, o aš pravažiuodamas stipriai stipriai padūmosiu apie tave, kad tavo sapnas būtų lengvutis. Aš su tavimi dūšioj. Taip skaisčiai tavo veidą matau. Ir dūšia skrenda greičiau už debesis, greičiau už mintis. Ar tu jauti mane!

Laukai, šilai, besileidžianti saulė – o dūšioj gera gera, be galo gera, kad tu taip daug rašai man. Jei aš būsiu gyvas ir stiprus – tai tik tavo nuopelnas tebus.

Šitas laiškelis iš Vabalninko tegalės išeiti tik pirmadienį, tai tu jį gausi tik antradienį ar trečiadienį.“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 13)

Tolesnis laiško tekstas pateiktas VS mašinraštyje (laiško rankraštis nerastas):

„Tegu vasaros saulutė palaimins tave, išbučiuos, veidą paglostys aukso pirštais, o aš tyliai padūmosiu dėl tavęs. Ir šis juodos lelijos lapeliukas tegu tau pasakų dienas atmins. Kai bus diena saulėta, tu dainuok man – būsiu miške. Tu – karalaitė žydinti. Kaip gaila, kad naktį pro Viekšnius važiuosiu! Ar tu sapnuosi mane? Ar tu žinosi, kaip aš tavo esu. Nebus man ir saulėtekis liūdnas, jei tu mano vardą paminėsi!

Aš norėčiau būti del tavęs geras geras, kad tavo daina po Kamanus būtų dar linksmesnė.

Sveikink nuo manęs mišką ir Kamanus.

Bučiuoju stipriai stipriai.

Subačius“ (žr. in: BLKMČ BS, KC PENN, l. 14)