19196

Main Title: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019
Alternative Release Authority: Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir srtudijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (8 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, bibl@llti.lt).
Availability Notes: Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Bibliographic Data

Main Title: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas
Identifier: F53–654; F53-659
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1919 m. ruduo
Physical Description: Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 654, 659. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis VS pastaba („1919 m. rudenį Kaune“) BLKMČ BS ir KC PENN mašinraščiuose. Rašyta keturiolikoje 8,3 × 13,0 cm gelstelėjusio, suplėšyto, laiškinio, peršviečiamo popieriaus lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r, 6r, 7r, 8r, 9r, 10r, 11r, 12r, 14r) dryželiais parkeriu (juodu rašalu). Popierius su vandenženkliu (3r, 5r, 6r, 10r, 12r, 13r pavaizduotas apskritimas, užrašas jame: MK PAPIER). Viršuje, dešinėje pusėje, numeruota BS ranka (11r BS suklydus antrą kartą numeruotas – 10, žr. f. 53, b. 659, lapelis pridėtas prie nuotrupų, nors yra šio laiško dalis). 12r kairysis kraštas įplyšęs. 12r, 14r aplankstyta. Dėmėta. Be voko. Mašinraščiai (nuorašai): LLTIB RS, f. 53, b. 1290, l. 69–72 (AlS); BLKMČ BS, KC PENN, l. 14–18 (VS). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.
1 1 [→]
2 Taip, geriau. – Tegu nieks
3 negirdi, nieks nežino…
4 Vienas, vienas kalėjime
5 mano!
6' Ak, kad galėčiau pasa-
7 kyti, kad galėčiau pasiguosti!
– – –
8 Na, aš nebeverksiu šian-
9 die daugiau – Tegu‑tegu.
10 Kankinamąją dalią –
11 degt ugny ir staugt
12 aklam rate patsai pa-
13 sirinkau. Tat tegu
14 dabar ašaros kietėja,
15 kaip smiltys, ir graužia
16 akis ir nuodyja širdį…
17 Aš pats pasijuoksiu iš jų,
18 iš ašarų – tegu daugiau
19 nebegimsta prakeikimo
20 valanda!
– – – – – – –
21 2 [→]
22 Tu nežinai, Sesut, kaip
23 tai begaliniai skaudu yra,
24 kai žmogus taip nori, taip
25 trokšta gyventi, kai žmogus
26 ilgis to pasakų saulėto
27 gyvenimo, kurį sleptin-
28 giausiomis godomis lydi
29 širdy beaugindamas, kurian
30 sudeda visas savo šven-
31 čias mintis, ir kai tasai
32 svajojamas gyvenimas
33 yra tik pasakos aidas,
34 ir kai patsai žmogus toks
35 visų‑visų apleistas ir
36 užmirštas… Tu nežinai,
37' Sesute, kas tai yra
38 justi, kad esi apleistas ir
39 užmirštas ir niekam nie-
40 kam nereikalingas pasau-
41 ly, ir drauge taip norėti,
42 taip trokšti gyventi…
43 3 [→]
44 Bijau patsai pažvelgti
45 į savo sielą, į sielą atlie-
46 kamo žmogaus. Į sielą
47 žmogaus, kurio nėra kam
48 atsiminti, nėra kam geru
49 žodžiu paminėti… Baisu
50 ir klaiku toje sieloje, ta-
51' rytum užuomaršos bedugnė,
52 kurią praeiviai aplenkia
53 iš tolo. Stengiuos atsitraukti
54 nuo savęs, stengiuos
55 užsimiršti, stengiuos
56 vėlei ir vėlei tikėti: juk aš
57 dar visai negyvenau pasau-
58 ly tuoju gyvenimu, kurio
59' taip ilgiuosiu, kuriuo taip
60 noriu gyventi – ir kuris
61 yra ne mano – ne mano!
62 Sesute, Sesute! Kad Tu
63 žinotum, kas tai yra atlie-
64 kamam žmogui būti
– – – – – – – –
65 4 [→]
66 Visą visą dieną išbuvau
67 namie, tik vakare išėjau
68 pažiūrėti ar tavo languose
69 ne šviesu. Tamsu. Ir einu,
70 slėpdamas ašaras, tuoju
71' keliu, kuriais vaikšto tik
72 nereikalingi žmonės…
73 Visa diena, kaip kalėjime iška-
74 lėjau… Ir joks gyvas žmo-
75 gus neprisiminė, kad ir aš
76 esu pasauly, kad ir aš noriu
77 gyventi. Žadėjai ateiti iš-
78 ryto, žadėjai ateiti vakare,
79 iki dešimtai prie Tavo
80 durų prastovėjau, dabar
81 jau vidunaktis, ir aš šian-
82 die gyvo žmogaus neregė-
83 jau… Tegu gi slanko šešeliai,
84 ir nuodyja širdį – taip man
85 ir reikia, nereikalingam
86 valkatai! – – –
87 5 [→]
88 Visa dieną Tau dumojau.
89 Visą dieną ir naktį stovi šir-
90 dy su tokiuo skausmu Tavo
91 ištarti žodžiai: „Aš taip trum-
92 pai laisva tebuvau. Man ro-
93 dos aš kaž-ko nustojau. Da-
94 bar aš jau nebelaisva“. Visa
95 laika tie žodžiai stovi ma-
96 no širdy, ir aš negaliu užsi-
97 miršti, negaliu pasislėpti
98 nuo jų. – Tu esi laisva, Tu
99 esi begaliniai laisva.
100 Jeigu tai, kaip mes buvome,
101 Tu laikai negera, tai juk
102 ašaromis, kurias aš paliejau,
103 nemiegotų nakčių klejonė-
104 mis, dešimteriopai visą at-
105' pirkti galėjau, Tai juk gėla,
106 kuri mane graužia, visa
107 dešimteriopai išvaduoti
108 galėtų. Tu esi laisva, kaip
109 6 [→]
110 purienos žiedas, pavasario
111 saulėj pražydęs. Tavo
112 sparnai neribuoti, tu esi
113 visa, kaip svajonė, tu visa,
114 kaip daina, gyveni ateity.
115 Ir jei ištikrųjų tai, kaip
116 mudu buvom, tau rodos
117 negera – tai už visa juk atsi-
118 lyginsiu aš. Man jau gy-
119 venti nedaug beliko, ir
120 tas paskutines savo gyve-
121 nimo dienas bevalkiodamas
122 aš visai neturiu, ko pasi-
123 rinkti pasauly – ar ne
124 vis viena tuomet ar užuo-
125 maršoj nykti – ar kur
126 kitur – nebūti… Ir ne
127 vis viena, kada aš savo
128 gimimo dieną prakeiksiu –
129 kada bekeikdamas gyvenimą –
130 nutilsiu! – – – –
131 7 [→]
132 Sesute, vieną‑viena aš no-
133 rėčiau Tau pasakyti! jeigu
134 aš iš tikrųjų tavo laisvę
135 varžau, jeigu ištikrųjų
136' tu nelaisėj jautiesi, tai tu į
137' mane neatsižvelk, eik tuoju
138 keliu, kur Tave Tavo sielą
139 veda. Aš maniau, aš norėjau
140 kad mano maldos tau padė-
141 tų išsivaduoti iš nelaisvės,
142 padėtų Tau gyventi, augti
143 ir skristi… Bet jeigu
144 aš Tau tiktai nelaisvę
145 su savimi teatnešu,
146 jei Tavo širdy auga svajonė
147 apie išsivadavimą, tai
148 aš Tau sakau – tu laisva
149 esi! Tu begaliniai laisva
150 esi! Tu į manę neatsi-
151 žvelk ir daryk taip kaip
152 nori! Aš žinau, kokia
153 8 [→]
154 dalia man yra skirta, ir
155 sakydamas, kad man nebe-
156 daug beliko gyventi – aš ži-
157 nau, ką sakau. Tu buvai
158 paskutine viltis, tu buvai
159 taja žvaigžde, kuri mane
160' dar jungė su pasauliu, delei
161 kurios aš sakiau – aš taip
162 noriu gyventi! Bet ką, jei-
163 gu aš su savimi Tau tik
164 vieną nelaisvę teatnešu…
165' Tai kas, kas aš Tave taip
166 beprotiškai myliu, tai kas,
167 kad Tu esi visas mano gy-
168 venimas, jeigu aš Tau su
169 savimi tiktai nelaisvę
170 teatnešu, tai vis viena
171 Tu mane apleisi… O jeigu
172 taip, tai ar aš netiesa
173 sakau sakydamas, kad man
174 nedaug beliko gyventi?..
– – – – – –
175 9 [→]
176 Nepyk Tu ant manęs!
177 Man šiandie taip begali-
178 niai skaudu, taip baisu
179 gyventi pasauly, kad aš
180 viena tiktai benoriu dabar –
181 kad – greičiau baigčiau
182 iš proto išeiti – tuomet
183 gal negalėčiau galvoti,
184 tuomet gal nebebūtų taip
185 skaudu, tuomet gal nebe-
186 slėgtų toksai pasiilgimas…
187 Klausyk, sesute, ką gi aš
188 padarysiu, kuom gi aš
189 kaltas, kad Tavęs taip
190 beprotiškai pasiilgau!
191 Aš žinau, kad aš esu bepro-
192 tis, ir kvailas, ir nevertas
193 kad Tu mane atsimintum,
194 bet juk aš gimęs esu, juk
195 ir man norisi, kad mirda-
196 mas galėčiau pasakyti:
197 10 [→]
198 Aš gyvenau! Aš nežinau,
199 ar galėsiu tai pasakyti,
200 bet dabar aš dar gyvas esu,
201' dar girdžiu, kaip vėjas vai-
202 toja, kaip medžiai gaužda-
203 mosi verkia, kaip žvaigždės
204 dega. Kad dar nors vieną
205 mirksnį pagyventi – ir dau-
206 giau aš nieko nebenorėčiau.
207 Sesute, Sesute! Kad Tu išgirs-
208 ti galėtum, kaip aš begaliniai
209 Tavęs pasiilgau! Aš nežinau,
210 kas tai yra, aš nežinau,
211 kodel taip yra, tik be tavęs
212 aš gyventi negaliu! Tu
213 nežinai, kaip aš vienas pa-
214 sauly, kaip aš laukiau
215 sielos draugo, ir kaip su-
216 laukęs jo pasiilgau!
217 Ar tu išgirsi mano ašaras?..
– – – – – –
218 10 [→]
219 Sapnus sapnuojant,
220 bendrus žiedus žiedau-
221 jant, bendrai apie mė-
222' lynąją paukštę
223' svajojant! Nes aš
224' niekuomet neužmiršiu,
225 nes niekuomet ugnis kru-
226 tinėj neužges… Nes aš
227 visuomet tavo vardą
228 minėsiu – maldoje…
– – – – – – – –
229 Kodel, kodel taip skaudu
230 yra – už ką, už ką?
– – – – – –
231 Dieve mano! Tegu mano
232 ašaros palaimins tąją,
233' kurias aš beprotiškai
234 myliu!..
– – – – –
235 12 [→]
236 Tu turbūt miegi dabar…
237 Kad atlankytų Tave sapnas,
238 kaip aš pasiilgęs dūmoju
239 Tau! Kad Tu nors per
240 sapną išgirstum, kaip mano
241 pasiilgusi siela verkia
242 Tavęs! Tu nepyk ant manęs,
243 aš jau nebeturiu pajegų
244 daugiau bekartoti, aš
245 tik viena dabar težinau:
246 man beprotiškai ilgu!
247 Miegoki ramiai, saldžiai,
248' o aš pasimelsiu, kad Tavo
249 sapnas butų lengvesnis.
250 Aš pasergėsiu sapną tavo
251 iki rytui, kad Tau gera
252 būtų!
253 Išgirsk, išgirsk, kaip
254 aš verkiu Tavęs!
– – – –
255 13 [→]
256 Kvailas žaislas – klausy-
257 tis kaip laikas slenka.
258 Todel aš apsikniaubiu,
259 užsidengiu ausis, kad laiko
260 negirdėti. Bet tuomet
261 tyluma dainuoja. Tokia
262 be galo liūdną dainą. O
263 aš nenoriu liūdėti. Mano
264 kambario aštuoni žengsniai.
265 Ir jeigu aš tyliai vaiksčiosiu,
266 aš jam slenkti nekliū-
267' dysi – tegu važiuoja
268 sau sveikas – labai jis
269' čia man reikalingas.
270 Apseisiu be laiko.
271' Bet baisiai biauru gir-
272 dėti, kaip laikas skreba
273 ir šešeliai linguojas.
274 Ir visai be reikalo sienoje
275 juodas kryžius išnyko.
276 Tačiau laikas reikia raginti
– – – – – – – –
277 14 [→]
278 Nieko, aš taip sau. Tiktai
279 norėjau padaryti kad
280 langas nejudėtu. Pagaliau,
281 tegu sau juda kad nori – aš
282 nebeisiu jo laikyti. Nėr
283 kada – galva skamba,
284 kaip devynios puodynės.
285' Beje ir žvakė baigias
286 Ir tegu. Pasėdėsiu
287 ir patamsėj. Mano
288 kambarys išilgai aštuo-
289' ni žengsniai, djagonale –
290 daugiau.
291 Turbut ir rytas nebe
292 už marių.
293 Kas man darbo!
6 kad ] cor k pro g
37 yra ] p ras nuolatos
51 bedugnė ] cor u pro g
59 kuriuo ] s l ins sec u
71 kuriuo vid ex err fl -ais pro -io
105 galėjau ] p cor interp , pro .
136 nelaisvėj ] vid ex err om v
137 neatsižvelk ] s l ins sec e
165 kad ] vid ex err s pro d
222 paukštę ] p del sapnuo-
223 svajojant ] a ras j
224 neužmiršiu ] cor r pro š
233 kurią ] vid ex err fl -as pro ą
248 pasimelsiu ] s l ins l
267 nekliudysiu ] vid ex err fl -i pro -iu, om u
269 čia ] cor a pro m
271 bjauru ] orig i pro j
285 žvakė ] cor k pro g
289 diagonale ] orig j pro i