Balio Sruogos laiškai

19194

Main Title: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019
Alternative Release Authority: Balio Sruogos archyvas (1911–1947) (http://www.sruoga.flf.vu.lt)
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir srtudijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (8 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, bibl@llti.lt).
Availability Notes: Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Bibliographic Data

Main Title: Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, 1919 m. ruduo, Kaunas
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynas
Identifier: F53–527
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1919 m. ruduo
Physical Description: Autografas: LLTI BR, f. 53, b. 527. Laiškas. Be datos, vietos. Datuota ir lokalizuota, remiantis VS pastaba („1919 m. rudenį. Kaunas“). Rašyta penkiuose 17,9 × 11,0 cm paprasto, lygaus, gelstelėjusio popieriaus atplėštuose lapeliuose (1r, 2r, 3r, 4r, 5r) parkeriu (juodu rašalu). Viršuje, dešinėje pusėje, numeruota BS ranka. Perlenkta pusiau (lankstymo į dvi dalis žymės). Kairėje pusėje išmuštos dvi susegimo skylutės. Dėmėta. Ištepta. Yra įplyšimų. Be voko. Nuorašai: LLTI BR, f. 53, b. 1290, l. 65–66 (AlS ranka), BLKMČ BS, l. 19–20 (VS mašinraštis), KC PENN, l. 18–19 (VS mašinraštis). Nepublikuota. Skelbiama iš autografo.
1 1 [→]
2 Viena žodį – tavo sapnui palydėti…
3 Vieną žodį – kad užmigus nedejuotum…
4' Vieną godą – godonėlę, kad sapnuodama žydėtum.
5' Kad išgirstum, kad ateitum – atlankytum
6 nors per sapną!
7 Kad užmirštum, kaip nuvysdami
8 dejuoja, kaip dejuodami nuvysta.
9 Kad brolužį – velužėlį – klajunėlį
10 nors per sapną atsimintum.
11 Vieną žodį vėlužėlį – tylią naktį
12 siūbuonėlę – vieną žodį –
13 Aš esu…
– – – – –
14 2 [→]
15 Kam tu sakai: „Jei busi liūdnas –
16 aš blogai pagalvosiu!“
17 Gal – gal – nežinau ką tu pagalvosi!
18 Bet ką aš padarysiu, kad aš nėsu kitoks
19 negu esu. Ką aš padarysiu – jei tik
20 pagalvoju – o paskutinėmis dienomis
21 aš galvoju baisiai daug – ir taip bega-
22 liniai liūdną pasidaro!
23 Jei Tu turi draugų ar draugių – su kuriomis
24 tu gali būti atvira ar nuoširdi, kuriems
25 gali akysna pažiurėti – tai aš pasauly
26' nieko nieko neturiu. Jei Tu neturi
27 brolių nei seserų, o aš turiu, tai tu nežinai
28' kas tai, kai esi nuo brolių paslaptis, kai
29 jauti, kad apie savo skaudžiausias opas
30 3 [→]
31 nieko nieko pasakyti negaliu.
32 Kad aš esu vienas pasauly, kaip beržas lauke.
33 Jeigu seniau pas mane ir abejonės būti
34 negalėjo, kad Tu busi su manimi, kad
35 aš tikėjau ir pasitikėjau – tai dabar aš
36 nežinau – aš nažinau ar manęs neapleisi.
37 Gal – o gal ir gal? – –
38 Man kažkaip begaliniai skaudu, kad
39 rodos, kad aš buvau del tavęs nelaisvės
40 šaltinis, kad aš buvau tieji pilki dūmai
41 kurie melynų viršunių šviesybę aptemdo,
42 kad aš buvau nelemta kryžkelė Tavo
43 kelionėj, ir kad aš esu begaliniai kaltas,
44 kad taip tu jauti – – Aš nežinau, gal
45 taip tu ir nejauti – bet kaip aš
46 intikėsiu, kaip sužinosiu!
47 4 [→]
48 Ir kaip gi aš galiu liūdnas nebūti!
49 Juk tu esi viena vienintėlė, kad aš
50 galiu gailiai į akis pažiūrėti, kad aš
51 galiu po Tavo kojų liuosai paverkti.
52 Tu man esi toji laisvė, kurioj gyvenant
53 aš galėčiau dar savo gyvenimą pateisint,
54 dar aš galėčiau pasikelti – –
55 Ir kas, jei aš varžau Tavo laisvę?
56 Tai kaip gi aš liūdnas nebūsiu!
57 Ir dabar aš neturiu tiek spėkų, kad pasi-
58 kelti, kad dvasios elgeta nebuti, kad galė-
59 čiau stiprybe Tave pavaduoti – aš žinau
60 kokia elgetos lemtis buti tegali – – Išmaldos
61 aš nepriimsiu, tačiau – kaip aš vienas
62 pasikelsiu!
63 Ir jei ir Tu apie mane blogą manai,
64 tai kaip gi aš liūdnas nebūsiu!
65 5 [→]
66 Neklausyk Tu manęs – taip, atleisk, užmiršk.
67 Gal aš ir neverksiu šią naktį.
68 Ir kai pajauti, kad esi vienas pasauly –
69 juk tuomet taip skaudžiai esi niekam, niekam
70 nereikalingas!
71 Aš iš blogos valios nėsu niekam kelio pastojęs – –
72 Ak, kad galėčiau apsikniaubes prie
73' tavo kojų taip tyliai vaikiškai
74 išsiverkti!
75 Keturios sienos niaurios niukso
76' aplinkui ir vėjas švilpia palangėj!
77 Numylėta! Kad nors vienu geru
78 žodžiu mane paminėtum šią naktį!
79 Ir kodel taip baisu? [I]
– – – – – –
4 godonėlę ] cor ė pro e
5 kad ] cor k pro vid a
26 neturi ] cor fl -i pro -iu
28 brolių ] cor b pro vid v
73 vaikiškai ] p ras paverkti!, s exc, ras raudoti
76 aplinkui ] cor k pro g
[I] VS pastaba: „Šie žodžiai greičiausiai Balio rašyti 1919 rudenį. Jo jausmai kaip uraganas mane pritrenkė… Abu paskendom kažkokiame chaose – jis ir su manim, ir „Vilkolaky“, ir su bohema per naktis ūžė – nežinau, kad kada buvo visai išsiblaivęs. Poezija, meilė, svaiginimasis – aš negalėjau būti be jo, aš juo gyvenau… Bet kartais užeidavo siaubas: juk aš jį taip mažai pažįstu, jaučiau, kad žmonės mus stebi, jį laiko vėjavaikiu… O vis dėlto – aš juo visad, visad pasitikėjau…“ ( BLKMČ BS)