1' Miel[a]s Ju[o]zapai [1],

2 Ačiū už laišką. O aš jau maniau, kad

3 Tu gal ko nors supykai, kad taip ilgai nieko

4 neatrašai.

5 Kaip Tau atrodo del tų ''kilimų'': man rodos,

6' konsulai [2] gal galėtų būtų kiek patenkinti –

7 dėkingumo ženklu?

8' Su matute [3] ilgai kalbėjome del Aniolo [4]

9 vedybų ir kitų reikalų. Matute budama

10 Kaune buvo kiek pasitaisius, nusirami-

11 no, atsilsėjo, ir kalba žymiai pasitaise

12 (nors gedimas kalbos ir nėra dar taip aiškiai

13 ir pavojingai išreikštas). Savaitės bėgy

14 aiškiai pastebėtas pagerėjimas liudija,

15 kad padėtis nėra dar tokia bloga.

16 Žinoma, reikia tiktai, kad toliau gyve-

17 nimas būtų ramus – ir nenuvargtų.

18 Iš čia išvada – kad reikia, kad kas būtų,

19' kas Baibokuos gaspadinauja, kad

20 matutei – nebereikėtų rūpintis. Matutė

21 ir gi tos nuomonės, kad Aniolas turėtų

22 vesti. Atrodo, be to jie namie nesusi-

23 tvarkys.

24 Atvažiavus Aniolui vedybų reikalas

25 nebuvo plačiau aptariamas. Užtat

26' Aniolas pilnai sutiko, kad matute su

27 tatušiu [5] būtų lig ir ligonių padėty,

28 kad jiems viskas būtų parupinta, kad

29 niekuo daugiau nebereiketų rūpin-

30 tis. Aniolas pasižadėjo tučtuojau padaryti

31' remontą ''kamarėlėj'' – sutvarkyti langus,

32 panaikint joje virtuvę, pastatyti naują

33 pečių, kad čia būtų šilta, padaryti vietos,

34 kad galėtų tilpti dvi lovos – ir ne prie lango.

35 Pagaliau, pažadėjo laikyti nuolatinę

36 tiktai jiems tarnaitę. Matutė pageidavo

37 ''Palionijos'' [6] (''nečia'' [7]). Atrodo, kad ji gal

38 ir geriausia tinka: negirdės, kaip tatušis

39' barasi. Nes jokia girdinti tarnaitė

40 neišlaikys – pabėgs nuo tatušio barimo.

41 Tuo ''tarybos'' ir pasibaigė.

42 Prieš kelias dienas Aniolas rašė

43 Adolpui [8]. Jis jau pastatęs kryžių

44 ant dėdės kapo. Namie po truputį

45 tvarkosi. Tiktai esą tatušis daug išge-

46 riąs ir barasi, kas, žinoma, neigiamai

47 atsiliepia į motutės sveikatą.

48 Aniolas priėjęs išvados, kad jis turi

49 vesti, nes kitaip negalėsiąs susitvar-

50 kyti. Tuo tikslu jis nusiuntęs ''skreplių''

51 į Panevėžį ištirti. Rezultatai – dar

52 nežinomi, bet jo nusprendimo

53 realizavimas priklausysiąs nuo

54 daktaro pareiškimo.

55 Kazimieras [9] Tau jau turbut rašė, kad

56 jis dukterį [10] turi. Gimimas buvo gana sun-

57 kus, reikėjo net šiokia tokia operacija da-

58 ryti su narkozu. Todel jo žmona [11] jau

59 beveik ištisą mėnesį guli ligoninėj, –

60 vis buvo pakelta temperatura. Bijojo

61 didelių komplikacijų. Bet, rodos, šiandie –

62 ryto, grįžta iš ligoninės namo.

63 Levinsono [12] (ne Aronsono, kaip Tu rašai)

64 poperiai blogi, paaiškės už poros

65 dienų. Aš galiu kalbėti tik su Banai-

66 čiu [13]. Bet jis buvo išvažiavęs, kai

67 jis sugrįžo – Sutkus [14] apsirgo (o su juo

68 drauge mes turime eiti kalbėti). Už

69 poros dienų pagys.

70 Nepyk, kad mažai rašau, bet

71 šį semestrą aš turiu baisiai daug

72 darbo, normališkai dirbu 12–14 valandų

73 į dieną, ir vis nesuspėju visko padaryti.

74 Mums Universitete reformą darys,

75' bet tik rudenį: Ryme deras su popežiu [15].

76 Pakeitimo projektas – priimtinas: sustatė

77 V. Krėvė [16] su Vacl. Biržiška [17], nauju

78 statutu mums algas pakels.

79 Savickis [18] – po Kalėdų važiuoja užsie-

80 nin atstovaut – ne tai Stockholman,

81 ne tai Brazilijon.

82' Vis[o] Br Boles [19]

83 ˹Labų dienų nuo musų visų

84 trijų Tau ir p Bronei [20]

85 B [21]

86 19/lap [22]˺*

1 Miel[a]s Ju[o]zapai ] ill, rest

6 būt[i] ] vid ex err ų pro i

8 kalbėjome ] cor l pro b

19 gaspadinauja ] cor sec a pro ill

26 matute ] cor u pro vid y

31 kamarėlėj ] cor secė pro vid y

39 barasi ] cor b pro B

75 Ryme ] cor y pro i

82 Vis[o] ] ill, rest

83–86 ˹*˺ ] add in sin mg, vert

[1] Juozapas Sruoga (1886–1957), diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.

[2] Balys Sruoga, atsidėkodamas už draugišką ir šiltą priėmimą 1929 m. liepos mėn. pradžioje organizuotos ekskursijos į Vokietiją ir už jos ribų dalyvių vardu, Leipcigo garbės konsului E. Bielmannui ir Dresdeno garbės konsului Rudolfui Maronui per Berlyną pasiuntė keletą kilimų iš senoviškų lietuviškų audinių.

[3] Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.

[4] Aniolas Sruoga (1890–1936), Balio Sruogos brolis, mirus tėvui Pranciškui Sruogai (1931 m.) – Baibokų ūkio paveldėtojas, tvarkytojas.

[5] Pranciškus Sruoga (1846–1931), Balio Sruogos tėvas, Baibokų šeimininkas, ūkininkas.

[6] [Palionija].

[7] Nebylė, bežadė.

[8] Adolfas Sruoga (1887–1941), Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.

[9] Kazimieras Sruoga (1899–1974), jauniausias Balio Sruogos brolis, ekonomistas, spaudos darbuotojas. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose dėl Nepriklausomybės. 1925 m. baigė Sankt Galleno prekybos institutą Šveicarijoje, Berno universitete apgynė disertaciją. 1925–1936 m. Finansų ministerijos Paskolų ir ekonominės informacijos skyriaus vedėjas.

[10] Vita Sruogaitė-Kevalaitienė (1929–2006), mokytoja, vertėja, Kazimiero Sruogos dukra.

[11] Ona Slavinskaitė-Sruogienė (1896–1994), gydytoja, Kazimiero Sruogos žmona.

[12] Juozapas Levinsonas-Benari (1892–1967), teatro režisierius, dailininkas, scenografas, architektas, grafikas. 1929 m. gyveno ir dirbo Berlyno „Piscatori“ teatre. Kalbama apie tai, kad Lietuvos žydų kilmės meninkui iškilo grėsmė netekti Lietuvos piliečio statuso. To meto laiškuose, adresuotuose Lietuvoje likusiems bičiuliams – Baliui Sruogai, Antanui Sutkui, Vytautui Bičiūnui, jis teiraujasi apie galimybę grįžti į Lietuvą, gauti darbą Kaune. Dailininkas Lietuvos pilietybę gavo 1930 m., tačiau į Lietuvą nebegrįžo.

[13] Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963), muzikas, kompozitorius. Nuo 1928 m. Kauno muzikos mokyklos mokytojas.

[14] Antanas Sutkus (1892–1968), teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius. 1920–1925 m. „Vilkolakio“ teatro vadovas. Nuo 1925 m. vadovavo vaidybos studijai, įsikūrusiai Kauno žydų Habimos teatre. 1926–1928 m. Valstybės teatro direktorius. Nuo 1929 m. Kauno radiofono vadovas.

[15] Lietuvos universiteto reforma, prasidėjusi 1928 m. pradžioje, 1929 m. buvo palaikoma naujosios Juozo Tūbelio Vyriausybės. Reforma vykdyta, mažinant fakultetų, katedrų ir etatų skaičių.

Dar 1928 m. pradžioje „krikščionys demokratai, norėdami apginti Teologijos-filosofijos fakultetą, kreipėsi į Vatikaną dėl šio fakulteto juridinio statuto pakeitimo. 1928 m. birželio 15 d. popiežius pasirašė dekretą dėl kanoniškojo Teologijos-filosofijos fakulteto įsteigimo ir patvirtino jo atskirą statutą. Tapęs katalikišku, šis fakultetas įgijo juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų. Nors Lietuvos Vyriausybė 1929 m. rugpjūčio 30 d. notoje Vatikanui pareiškė, kad šis aktas nesumažina jos teisių į šį fakultetą, kardinolas Pietro Gasparri 1929 m. rugsėjo 14 d. atsakė, kad numatytą Teologijos-filosofijos fakulteto reformą traktuoja kaip konkordato laužymą.

1928 m. pabaigoje Švietimo ministerija parengė ir pateikė Ministrų kabinetui svarstyti naują Universiteto statutą“ (plačiau žr. Audronė Veilentienė, „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“, in: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr11/11_istorija_2.htm).

[16] Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, LU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

[17] Vaclovas Biržiška (1884–1956), kultūros istorikas, LU HMF sekretorius, biobliografijos ir lietuviškų knygų istorijos dėstytojas, bibliotekos direktorius.

[18] Jurgis Savickis (1890–1952), diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. nepaprastasis pasiuntinys Švedijoje.

[19] Balys Sruoga (1896–1947), Juozapo Sruogos brolis, LU HMF dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.

[20] Bronė Jazbutytė-Sruogienė (1896–1950), Balio Sruogos brolio Juozapo Sruogos žmona.

[21] ~ santr =B[alys].

[22] ~ santr =lap[kričio].