1' Mielas Juozapai [1],

2 Dabar yra pas mus atvažiavusi motutė [2].

3 Buvome nuvedė pas Dr. [3] Kuzmą [4] ir dr. Blažį [5]–

4' universiteto docentą, nervų ligų specialistą.

5 Perspektyvos – ne kokios labai. Sklerozas – gana

6 stipriame laipsny. Be to dar prasidėjo tam

7' tikra gerklės ir liežuvio raumenų atrofija –

8 todel ir kalbėti sunku, kai kurių raidžiu

9 (r, b) ištarimas pasunkėjo. Ši atrofija – pasi-

10 taiko labai retai, bet ji yra kilusi paraližo

11 pagrindais. Tai nėra pagydomas dalykas.

12 Visas klausimas – kaip laikysis, ar progre-

13 suos ir kaip greitai. Prof. [6] Blažys sako,

14 kad tai gali kartais baigtis fatališkai.

15 Šiuo tarpu tai yra dar labai mažame

16 laipsny, bet kaip toliau vystysis –

17 niekas nežino. Ligoninėje likti nepata-

18 rė – nes nėra kas ligoninėj gydyti ir

19' ji nieko negelbės. Žinoma, rekomendavo

20 tiktai ramų gyvenimą, dietą ir pn. [7] dalykus.

21 Dabar motutė gyvena pas mane. Mes

22 jai nesakome, kad padėtis labai rimtą, bet

23 ją nuramint sunku: Vabalninko daktaras

24 jai pareiškė, kad liga nepagydoma, atsisa-

25 kė gydyti, prigąsdino, o dabar kai

26 daktarai nepatarė ligoninėj palikti –

27 tai jau visai blogai. Nuolat verkia,

28 ir aš nežinau, kas padaryti.

29 Šiandie skambino Aniolas [8] – Adolpui [9].

30 Susitarė, kad Adolpas automobiliu

31 parveš motutę namo ir pades ten reika-

32 lus sutvarkyti. Atrodo, reikės Aniolas

33 priversti, kad jis arba greičiau vestų,

34 arba pasamdytų šeimininkę, kad

35 motutė galėtų gyventi ligonio

36 teisėmis. Nes dabartinė padėtis –

37 visiškai negalima. Tik man rodos

38 vienintėlė išeitis – kad Aniolas vestų.

39 Su šeimininkėmis – nieko neišeis.

40 Sunku jiems ten visiems Baibo-

41 kuos susitaikyti su ta mintimi,

42 kad galėtų šeimininkauti ne giminė.

43 Jei ir pasamdytų kokią tarnaitę –

44 vis tiek tebūtų vieni nesusipra-

45 timai.

46 Tariames taip: kad Aniolas apsi-

47 vestų ir dar laikytų vieną tarnaitę

48 speciališkai motutei su tatušiu

49 patarnauti. Tai tur būt vie-

50 nintėlė išeitis. Atrodo, kad Aniolas

51 ir vieną apsirinkęs turi – Bačiulytę [10].

52 Bačiulis [11] – senas tatušio prietelis, ir prieš

53 ją niekas atrodo nieko neturėtų.

54 Tiktai ji dar gana jauna (20–22 m.).

55' Visus tuos reikalus Adolpas Baibokuos

56 ir turės išspręsti.

57 Tik tu rašydamas laiškus namo –

58 neprasitark, kad motutės padėtis

59 tokia rimta – ir taip labai sunku

60 nuraminti.

61 Beje, prieš 10 dienų išsiunčiau

62 per Savickį [12] tavo vardu du kilimu –

63 ''lietuvišku'' – tūr but juos jau gavai.

64 Ar negalėtum juos kaip nors

65 persiust konsulams Bielmann [13]

66 (Leipzige) ir Maron [14] (Dresden), pažy-

67 mėdamas, kad juos siunčia

68 atminčiai dėkingi ekskursantai.

69 Tai yra senobiški lietuviški

70 audiniai.

71' Viso B[r]Bal[y]s [15]

ֿ

72 1929 sp. [16] 29

73 Kaune, Žemuogių, 4 a

1 Juozapai ] cor p pro i

4 nervų ] cor ner pro psichi

7 liežuvio ] cor o pro s

19 rekomendavo ] cor n pro vid die

55 Visus ] cor V pro A

70 B[r]Bal[y]s ] sign, ill, rest

[1] Juozapas Sruoga (1886–1957), diplomatas, vyriausias Balio Sruogos brolis, nuo 1925 m. rugpjūčio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne raštinės, vėliau konsulinio skyriaus vedėju.

[2] Agota Lomanaitė-Sruogienė (1867–1930), Balio Sruogos motina.

[3] ~ santr =d[akta]r[ą].

[4] Vladas Kuzma (1892–1942), chirurgas, nuo 1923 m. Lietuvos universiteto dėstytojas. Nagrinėjo reumatologijos, ortopedijos, kaulų tuberkuliozės, onkologijos klausimus. Daugelio chirurgijos krypčių pradininkas.

[5] Juozas Blažys (1890–1939), gydytojas psichiatras, neuropotologas, nuo 1924 m. LU Nervų ir psichinių ligų katedros vedėjas.

[6] ~ santr =Prof[esorius].

Juozas Blažys profesorius nuo 1937 m.

[7] ~ santr =p[a]n[ašius].

[8] Aniolas Sruoga (1890–1936), Balio Sruogos brolis, mirus tėvui Pranciškui Sruogai (1931 m.) – Baibokų ūkio paveldėtojas, tvarkytojas.

[9] Adolfas Sruoga (1887–1941), Balio Sruogos brolis, 1927–1933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius.

[10] [Bačiulytė], Aniolo Sruogos draugė.

[11] [Bačiulis], Bačiulytės tėvas, Baibokų ūkininko Pranciškaus Sruogos bičiulis.

[12] Jurgis Savickis (1890–1952), diplomatas, rašytojas. 1927–1929 m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, vadovavo Valstybės teatrui.

[13] E. Bielmann, 1929–1934 m. Lietuvos garbės konsulato Leipcige garbės konsulas.

[14] Rudolf Maron, 1929–1933 m. garbės konsulas Lietuvos garbės konsulate Drezdene.

[15] Balys Sruoga (1896–1947), Juozapo Sruogos brolis, LU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojas, Slavų literatūros ir kalbų katedros docentas.

[16] ~ santr =sp[alio].