ֿ

1 Mielas [2],

2 Piningus dukrytei [3] aš [4] važiuodamas

3 pro Berlyną palikau Kiršai [5], kad jis iš-

4 siustų, nes pas mus buvo tokia sąskaita,

5 o antra, aš ostus [6] bandžiau mainyti Ka-

6' raliaučiuj, tai man davė labai mažai,

7 tai aš nusprendžiau, kad Miunchene

8 duos dar mažiau, todel laikiau

9 geriausia jei jie butų Berlyne iškeisti.

10 Jeigu dukrytė piningų dar negavo –

11 tai aš čia ne kaltas. Bet aš manau,

12 kad Kirša tuojau išsiuntė – jis pasižadėjo,

13 nors man dar nieko nerašė.

14 Man buvant Kaune, man berods

15' sakei, kad J. A. Herbačevskį [7] jus esat

16' nusprendę kviest į L. Universitetą –

17 arba dar Jus nepakvietet, arba dar

18 jis negavo pakvietimo. Jeigu Jus

19 nusprendėt kviest, tai susimildami

20 kvieskite, aš galiu patarpininkauti.

21 Mat velnias pagundė mane įsileisti

22 su juo į susirašinėjimą – nežinau,

23 kas daryti.

24 Aš gavau iš jo dar keletą laiškų, kuriuose

25 jis man išsipasakoja savo naują poli-

26 tinį credo. Savo senają ideją – Lenkų

27 lietuvių“ „brolybės“ ideją jisai esą senai

28 išmetęs į mešlyną. Jam seniau esą pasi-

29 rodę, kad lenkai yra revoliucinės idejos

30 gaivintojai – tuomet jis esą jiems

31 naiviai įtikėjęs. Dabar gi jis

32 pamatęs, kad lenkai tėra biauriausios

33 reakcijos šaltinis. Jis kuokarščiausia

34 agituoja už Rusų – Vokiečių – Lietuvių

35 sąjungą, kad atsispirti Lenkams Pran-

36 cuzams. Jis neikaip negalįs atleisti

37 krikščionims demokratams už tai,

38 kad jie vedė slaptas derybas su Prancuzų

39 buržuazija, ir kad šie pastarieji juos

40' apgavo, o Griniaus [8] politikoj –

41 jis mato suchamėjusios buržuazijos,

42 arba suburžuazėjusių chamų idealą.

43 Jo upas pašėlęs, jo temperamentas –

44 tris kart tiek; kiek jis seniau

45 buvo lenkų šalininkas, tiek jis

46 jų dabar neapkenčia.

47 Mano nuoširdžiausias pra-

48 šymas: jeigu jus jį nusprendėt

49 kviest į Universitetą – tai darykit

50 tai kuogreičiausia. Kiek jis bus

51 mokslui naudingas – aš nežinau,

52 bet jisai savo pašėlusiu tempe-

53 ramentu, savo apsvaigimu – jis

54 išjudins iš smagenų sukempejimo

55 Lietuvos visuomenę. Dabar jo

56 lenkai nekenčia, ir jis formalinai

57 badu dvesia ir jokios išeities

58 nemato. Prašo paskolint nors 20 dol. [9],

59 bet ką aš darysiu, kad aš pats vos

60 5 teturiu!

61' Padarykite, ką galėdami.

62 Bučiuoju

63 BalysSruoga

ֿ

64 ˹Jis du kart kreipės į

65 Galvanauską [10] ir 1 kart

66 Grynių prašydamas

67 darbo ir jie nei

68 vienas jam

69 nieko

70 neatsakė!˺*

1 Mielas, ] s l add P. Vincui Krėvei.

6 labai ] cor l pro vid a

15 Herbačevskį ] cor r pro b

16 L ] cor pro min

40 Griniaus ] cor G pro min

53 jis ] vid ex err rep

61 Padarykite ] cor P pro B

64–70 ˹*˺ ] add text, vert

65 1 kart [į] ] vid ex err om į

[1] ~ santr =P[onui].

[2] Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, Lietuvos universiteto Kaune dėstytojas, profesorius.

[3] Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė (1914–2005), Vinco Krėvės dukra.

[4] Balys Sruoga (1896–1947), nuo 1921 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. vasario mėn. 8 d. Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto slavistikos studentas.

[5] Faustas Kirša (1891–1964), poetas simbolistas. 1922–1925 m. studijavo Berlyne vokiečių kalbą ir literatūrą, filosofiją, estetiką, architektūrą.

[6] Ostrubliai ir ostmarkės vadinti ostpinigiais, ostais. Juos buvo galima iškeisti į Vokietijos markes. Ostai buvo Rytų kraštams skirti pinigai, cirkuliavę ir Lietuvoje 1916–1918 m. 1919 m. ostpinigiai pavadinti auksinais, jų viena šimtoji dalis – skatikais. Egzistavo iki lito įvedimo 1922-10-01.

[7] Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944), rašytojas, literatūros kritikas. 1911–1924 m. Jogailos universitete Krokuvoje dėstė lietuvių kalbą.

[8] Kazys Grinius (1866–1950), 1920–1927 m. Seimo atstovas.

[9] ~ santr =dol[erių].

[10] Ernestas Galvanauskas (1882–1967), politikas, diplomatas. 1922-02–1924-06 Lietuvos ministras pirmininkas, 1922-11–1924-06 užsienio reikalų ministras.