[1] Kazimieras Daugirdas (1865–1946), buvęs carinės Rusijos generolas, ūkininkas, veterinarijos specialistas, miškininkas, Vandos Daugirdaitės tėvas. Nuo 1922 iki 1933 m. buvo Medemrodės girininkas.
[2] Kazimierinės švenčiamos kasmet kovo 4 d.
[3] Balys Sruoga studijuoti iš Kauno į Miuncheną išvyko apie 1921 m. lapkričio 1 d.
[4] Užuomina apie Alaus pučą Bavarijoje, kai Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos, paskatintos Adolfo Hitlerio, 1923 m. lapkričio 8–9 d. organizavusio perversmą – mėgino neteisėtai užimti valdžią.
[5] Balys Sruoga (1896–1947), Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto Vokietijoje slavistikos studentas. Studijuodamas mėgo išvykas į kalnus, ypač Bavarijos Alpes.
Kazimieras Daugirdas ir Balys Sruoga gerai sutarė: „Su Baliu iš pirmo žvilgsnio užsimezgė geri santykiai. Atrodo, jis iš karto pajuto, kad mudviejų su Baliu santykiai tokie, jog jų niekas nutraukti negalės. Tėvui visad imponavo Balio gabumai, su juo praleisdavo ištisas valandas, diskutuodamas politinius įvykius, kuriuos Balys visad gyvai sekė ir kurių interpretacija tėvą domino“ (Vanda Sruogienė, „Iš mūsų bendro gyvenimo“, in:
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 110).
Anksčiau parašytuose laiškuose Balys Sruoga taip apibūdino santykį su Kazimieru Daugirdu: „Šiandie parašiau tavo tėvui laišką apie kumpį tonu – kaipo senam geram draugui – visai kitu, negu pirma. Jeigu pataikiau – tai mes esame iš tikrųjų artimi prieteliai. O žinai, aš mėgstu, net myliu tavo tėvą: tai nedaug tokių žmonių tėra pasauly. Tik indomu, ką jis pasakys apie šį mano laišką, tik, man rodos, kad tokiuo tonu rašyti tu man nepatartum, o aš ėmiau ir parašiau – ir mano širdis juokias – man rodos, nebus negerai, o mes su tavo tėvu galim būti draugai – aš jį myliu“ (Balio Sruogos laiškas Vandai Daugirdaitei, [iki 1923-03-03], [iš Miuncheno – į Būgius], in:
LLTI BR, F53–474, 1v).
[6] ~
santr =Vasar[io] 3 d[iena].
[7] ~
vok =Muhlbauerio gatvė (Mühlbauer Str.) 1 / pas Simoną.