1 Gerbiamasai [1],

2 Gavau Tamstos laišką, – nuoširdžiai dėkoju.

3 Atrodo, pagaliau susiprasime. Visas skirtumas: Tamsta

4 žiūri politiko akimis, aš – poeto. Ilgainiui man teks atsižiū-

5 rėti politinės esmės, o Tamstai – poetinės. Šiaip ar taip, –

6 mūsų tikslai neprasilenkia.

7 Tai ką, tegu bus taip: ryšiuosi. Tik dar kelios pastabos:

8 1. Su literatais ir kritikais – nenorėčiau tartis, – jie

9 galės spręsti, kai bus perrašyta mašinėle, kitaip – jie tik

10 nuotaiką gadins, o naudos iš jų man nebus jokios.

11 Daug naudingiau su Tamsta tartis, o ne su kritikais‑amatninkais.

12 2. Dėl teigiamų – neigiamų personažų mes kiek vienas kito

13 gal nesuprantam, gal aš neaiškiai pasisakiau. Patys rusai

14' Čapajevo filma [2] daugiausia todėl ir džiaugėsi, kad ir priešo

15 asmenyje pirmą kartą sugebėta rasti vertybių, – priešas

16 padarytas žmogumi, su kuriuo verta ir ne gėda kovoti.

17' Skirstymas į griežtas kategorijas geri – blogi – melodramiška

18 ir persenusi dramaturgija, rusuose ji kurį laiką buvo

19 praktikuojama proletkulto metu, – Maskvoje šitos nuo-

20 taikos seniai jau atgyventos.

21 3. Menkas herojus, kovojąs su menkysta. Norint sukurti

22 kovojantį herojinį charakterį, reikia ir priešą duoti

23 stipresnį. Kas per vyras, nykštį nugalėjęs!

24 4. Sekdamas Maskvos teatrų repertuarą ir teorinius

25' straipsnius gaunu įspudžio, kad socialistinis realizmas

26' tenai – дела давно минувших дней [3] (žurn. „Teatr“), –

27 ten grįžtama į romantika ir faktinai reikalaujama

28 romantikos ir iš savo dramaturgijos, – reikalaujama

29 romantiško heroizmo.

30 5. Šiuo tarpu renku medžiagą, tariant fiziškai apčiuo-

31 piu būsimus personažus, – komponuoju išvaizdą, judesius,

32 temperamentą, įsitikinimus.

33 6. Tyzenhaus – bus pjesėje [4]. Atrodo, tiktai pirmame

34 veiksme, – atitiks

35 istorinę tikrenybę, – bet jis nebus idealizuotas. Pasirodo, visa

36 medžiaga daug įdomesnė, negu pradžioj maniau, negu

37 Janulaitis [5] piešia.

38 7. Valstybinėsė („Karališkose“) ekonomijose Lietuvoje, pasirodo,

39' jau bene šimtas metų nebebuvo baudžiavos, – ją įvedė

40' Tyzenhauzas, apkraudamas dar visokiais mokesčiais,

41 atimdamas šeimoms vaikus… net baletui, kurį organi-

42' zavo (mokė geri baletmeisteriai prancūzai, dirigentas – italas), –

43 slėgė valstiečius ne tik karaliaus, bet ir savo naudai.

44 Valstiečiai ir sukilo prieš baudžiavą. Įdomiausia, kad

45' kurstyti pradėjo šlėkta politiniais sumetimais, – grąžinti

46 šlėktai senasias teises, o valstiečiai, pradėję sukilimą,

47' šlėktos interesus pasiuntė velniop, – kovojo tik dėl savo

48 teisių. Dramaturgijai – itin įdomus momentas.

49 8. Kadangi sukilimas ėjo prieš režimą, kurį simbolino

50 ir personifikavo Tyzenhaus, reikia parodyti ir jis.

51 Atrodo, pirmas veiksmas vyks Verkuose, pas vyskupą

52 Masalskį [6], bus Tyzenhauzas, bus iš baudžiauninkių pagrobtų

53 mergaičių baletas (na ir orkestras), – čia prasidės

54' aitri ir temperamentinga užuomazga, – antras veiksmas

55 vyks baudžiauniniko troboje, trečias – ant Žagarės

56 piliakalnio (ketvirtas – dar man neaišku)

57 9. Tyzenhaus – nebus menkas (morališkai, žinia, menkas)

58' valios atžvilgiu žmogus, tik jo veiklos pagrindas –

59' klaidingas, nepriimtinas, – išnaudotojas,

60 prieš kurį žūt būt reikia kovoti.

61 10. Dėl Aleksandravičiaus [7] – aš nesivaržyčiau jį daryti

62 sukilėlių vadu, nors ir bajoras jis buvo (Leninas – taip

63 pat iš bajorų!), tik sceniškai Aleksandravičius man

64 neįdomus. Sukilėlių tarpe žymiausią vaidmenį vai-

65 dins moteris – baudžiauninko duktė, kurią Tyzenhauzas

66' buvo pagrobęs, pasiuntęs Paryžiun baleto mokytis,

67 dabar grįžusi į saviškių tarpą. Greta jų bus ir vyrai

68 valstiečiai, o ar figūruos Aleksandravičius – dar

69 nežinau.

70 11. Iš Janulaičio medžiagos pjesės nepadarysi, duoda

71 jis tik sausus vardus, – reikia fantazijos griebtis.

72 12. Istoriją falsifikuosiu sąmoningai tik šiais atvėjais, – faktinai,

73' ne falsifikuosiu, o nutylėsiu: a) kad Lietuvoje buvo tuomet

74 rusų kariuomenės igulos ir kad jos padėjo Tyzenhauzui

75' sukilusius valstiečius išterioti, b) kad vyskup. Masalskis

76 dirbo, imdamas iš rusų pinigus, ir kad Tyzenhauzas rėmė

77 rusų politiką ir rusų akciją Lietuvoje.

78 13. Šiaip medžiaga mane žavi, – dirbsiu su entuziazmu.

79 Iki sausio 1 d. vis dar rinksiu medžiagą, atlikdamas eili-

80 nius darbus Universitete. O nuo sausio 1 d. – jau rašysiu.

81 14. Vis dėl to labai labai prašyčiau, kad pakviestumet

82 tam pačiam darbui (ta pačia ar kita tema) dar 2–3

83 dramaturgus. Negalima vienu žmogumi tokiame

84 darbe pasitikėti. O kas bus, jei man nepavyks, –

85 jei susirgsiu ar koks galas pasidarys!

86 Jei žinosiu, kad šalia manes dirba dar 2–3

87 žmonės, jausiuos daug geriau, – daug smagiau

88 man bus dirbti.

89 15. Daugiau apie sumanymus šiuo tarpu nesinorėtų

90' rašyti, kai planą išpasakoji – visuomet blogiau

91 parašai.

92 Su pag BalysSruoga

93 Vilnius

94 1940. XII. 13

14 Č[i]apajevo ] vid ex err om i

17 geri – blogi ] sub sign punct lin

25 gaunu ] cor fl-u pro vid -a

26 cor n pro ill, cor a pro s

39 bene ] cor ne pro veik

40 Tyzenhauzas ] cor h pro t

42 prancūzai ] cor pra pro vid la

45 pradėjo ] cor pr pro j

47 šlėktos ] cor -os pro -ą

51 Verk[i]uose ] vid ex err om i

54 užuomazga ] cor z pro vid i

54 užuomazga ] cor g pro a

58 pagrindas ] cor pag pro ill

59 nepriimtinas, ] p ras eksplo

66 buvo ] cor v pro w

73 tuomet ] cor pri t pro r

75 sukilusius ] cor uk pro ill

90 rašyti ] cor r pro s

90 išpasakoji ] cor -i pro -a

[1] Antanas Venclova (1906–1971), rašytojas, kritikas, vertėjas. 1940 m. – švietimo liaudies komisaras.

[2] 1934 m. brolių Georgijaus ir Sergejaus Vasiljevų režisuotas filmas „Čiapajevas“, populiariausias propagandinis sovietų filmas apie Vasilijų Čiapajevą (1887–1919), Rusijos 1917–1922 m. pilietinio karą vadą ir jo bendražygius (padėjėją ir adjutantą Piotrą Isajevą, pramintą Petka, ir Raudonosios armijos sanitarę Aną Stašenko, žinomą pravarde Anka Kulkosvaidininke).

[3] ~ rus =praeities dienų dalykai.

[4] Lietuvių meno dekadai Maskvoje Balys Sruoga rašė istorinę dramą Apyaušrio dalia. Drama, pradėta rašyti 1940 m. gruodžio viduryje, baigta 1941 m. kovo mėn. Dramą planuota pastatyti Vilniaus valstybinio teatro scenoje, gegužės mėn. prasidėjo darbai trupėje, jiems vadovavo režisierius Romualdas Juknevičius. Dėl prasidėjusio karo drama, Baliui Sruogai esant gyvam, nebuvo pastatyta. Dramoje rašoma apie 1769 m. Šiaulių srities valstiečių sukilimą. Vaduojantis iš baudžiavos, nuvertus lenkų valdžią, trumpam atkurta Joniškio respublika. Dramoje veikia didikas, Lietuvos paiždininkis Antanas Tyzenhauzas (1733–1785), pavertęs laisvus valstiečius baudžiauninkais, žiauriai susidorojęs su už laisvę kovojusiais sukilėliais.

[5] Augustinas Janulaitis (1878–1950), teisės ir literatūros istorikas, Vilniaus universiteto profesorius.

[6] Ignotas Masalskis (1726–1794), Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas.

[7] Simonas Aleksandravičius (1745–1770), bajoras, mokytojas, vienas iš 1769 m. Šiaulių srities valstiečių sukilimo vadų. Dramoje Apyaušrio dalia tokio veikėjo nėra. Dramoje valstiečius kurstyti pradeda bajoras, Baro konfederatininkas Skačkauskas.