1942-05-06

Main Title: Atvirlaiškis Jurgiui Baltrušaičiui, 1942-05-06, [iš Vilniaus – į Paryžių].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą (tel.: (8 5) 262 2592, Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, biblt@llti.lt).
Availability Notes: Laiško kodavimo schema nenaudotina, tekstas neperspausdintinas be archyvo rengėjų sutikimo (nerutela@hotmail.com).
Availability Notes: Objektą galima naudoti, tačiau tik nekomerciniais tikslais. Be to, negalima jo keisti, modifikuoti, kurti išvestinių kūrinių. Nurodyti autorių. [Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)].

Bibliographic Data

Main Title: Atvirlaiškis Jurgiui Baltrušaičiui, 1942-05-06, [iš Vilniaus – į Paryžių].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2019

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštynas
Identifier: LLTI BR, F53–693
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1942-05-06
Physical Description: Autografas: LLTI BR, F53–693. Atvirlaiškis (Postkarte). Rašyta 14,8×10,1 cm gelstelėjusio, standaus popieriaus atvirlaiškio blanke (1r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). 1r viršuje, dešiniajame kampe, atspaustas violetinis pašto ženklas su Hitlerio atvaizdu, skaičiumi 6, perspausdintu įrašu Ostland (Ostlandas), pažyma Deutsches Reich (Vokiečių imperija). Antspaudai: juodas VILNIUS / -7 V. 1942 /, mėlynas Zurüch / Postsperre, raudonas su Trečiojo Reicho herbu, įrašu: Geprüft / Oberkommando der Wehrmacht. Mėlynu pieštuku pažymėta {T} ir keli brūkšniai, pieštuku {T}, {M}, parkeriu (mėlynu rašalu) {- 3396}. Mašinraštis (nuorašas): LLTI BR, F1–1292, l. 380. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.
M-r Dr. J. Baltruschaitis
Villa Virginie
Paris, XIV e
Prancūzija – Frankreich
ֿ
Prof. Dr. B. Sruoga
Vilnius; Tauro, 21–3
Lietuva – Litauen [*]
Vilnius, 1942. V. 6 [→]
Mielas Jurgi [1],
Ar jau gavai iš Kauno žinią, kad Tavo knyga „Ašarų Vainikas“ [2]
Kaune išėjo ir jau beveik išparduota? Gražus leidinys ir skaity-
tojų pripažinimas – visuotinas. Tokios lyrikos mes dar neturėjome.
Mes per karą išlikome visi gyvi ir sveiki. Gyvename Vilniuje
(Universitetas dar veikia). Krėvė [3] ir jo šeima – taip pat gyvi ir
sveiki, gyvename tuose pačiuose namuose (jo adresas:
Vilnius, Tauro g., 21–1). Stasį Šilingą [4] su žmona ir viena
dukra išvežė rusai į Aziją – apie jį žinių neturime. Taip pat
' išvežė ir Stasį Putvinskį [5] su šeima. Kun. Mironas [6] – gyvas
ir sveikas Kaune. Skipitis [7], Galvanauskas (Ern.) [8], Vailokaičiai [9]
Berlyne. Vacl. Sidzikas [10] gyvena taip pat kažkur Vokietijoje.
Literatūros laikraščio ar žurnalo – jokio neleidžiame.
Taip pat neturime Vilniuje rašytojų organizacijos. Knygų
leidimą tvarko Valstybinė Leidykla, Kaune, monopolinėmis tei-
sėmis, turinti vokietį komisarą ir 3 direktorius (Kniukšta [11],
Pryšmantas ir koks ten Petreikis). Knygų kol kas mažai tepasi-
rodo. Aš turiu parašęs dvi naujas dideles dramas, bet jos
kol kas dar turi pagulėti [12]. Iš mūsų artimesnių draugų,
išskyriant minėtus du, karo metu mažai kas dar tenu-
kentėjo. Taip pat ir Lietuva nuo karo veiksmų mažai
tenukentėjo (žinoma, palyginti). Būtų
gerai kad parašytum, kaip
tau sekasi? Vasarai žemės
' darbams važiuosi į kaimą.
Pavasaris pas mus labai vė-
lyvas, iki šiol šalta, žolės
dar nėra. Geriausių linkėji-
mų Tau ir tavo šeimai nuo
mūsų visų [13] ir nuo Krėvės
šeimos.
' Buč[iuo]j[u]
Tavo Balys. [14]
' Putvinskį ] cor u pro ill
' važiuosi[u] ] vid ex err om sec u
' Buč[iuo]j[u] ] ill, rest
[1] Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, diplomatas. Nuo 1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas.
[2] Jurgis Baltrušaitis, Ašarų vainikas, Kaunas: Valstybinė leidykla, 1942.
Tai pirma eilėraščių rinkinio dalis. Anta dalis tuo metu liko rankraštyje.
[3] Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), rašytojas, VU profesorius.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus šeima: Rebeka Karak (tarp 1850 ir 1910 –?), žmona. Ona Aldona Krėvaitė (1914–2005), dukra.
[4] Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. 1941 m. birželio 14 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius. Suimtos ir išvežtos kartu buvusios žmona Emilija Bytautaitė-Šilingienė (1889–1943) ir dukra Raminta Šilingaitė (1921–1944), nuo bado ir šalčio mirusios Sibire.
[5] Stasys Putvinskis (Pūtvis) (1898–1942), agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio mėn. su kitais kaliniais išvežtas į Rusiją, kur ir mirė kalėjime. Žmoną Dariją Pūtvienę su dukterimis Julija, Aleksandra ir sūnumi Rimantu bolševikai suėmė 1941 m. birželio 14 d. ir išvežė į Altajaus kraštą, o 1942 m. ištėmė į Lenos žiočių salą – Mostachą. Žmona su vaikais po tremties į Lietuvą grįžo tik 1956 m.
[6] Vladas Mironas (1880–1953), kunigas, Ministras Pirmininkas (1938–1939). 1940 m. rugsėjo 12 d. – 1941 m. birželio 23 d. kalintas Alytaus NKVD areštinėje ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Karo metus praleido savo ūkyje prie Daugų – Bukaučiškėse, kur buvo Daugų parapijos vikaras.
[7] Rapolas Skipitis (1887–1976), teisininkas, advokatas. 1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (1941–1945 m.).
[8] Ernestas Galvanauskas (1882–1967), inžinierius, 1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras. Boševikams okupavus Lietuvą, pasitraukė į Klaipėdą. 1941 m. nacių ištremtas į Reicho gilumą.
[9] Jonas Vailokaitis (1886–1944), Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas. Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940 m. liepos 3 d. pasitraukė į Vokietiją.
Juozas Vailokaitis (1880–1955), kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas. Lietuvą užėmus Raudonajai Armijai, 1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Rusijos Altajaus kraštą. Į Lietuvą grįžo 1953 m.
[10] Vaclovas Sidzikauskas (1893–1973), teisininkas, diplomatas. 1941 m. vasario mėn. nelegaliai persikėlė į Vokietiją. Už Vokietijos pralaimėtą Klaipėdos bylą ir kitą antinacinę veiklą buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Soldau bei Osvencimo koncentracijos stovyklose. Vėliau gyveno Berlyne.
[11] Antanas Kniūkšta (1892–1983), knygų leidėjas, vienas iš „Sakalo“ knygų leidimo bendrovės steigėjų.
[12] Balys Sruoga užsimena apie dramas Apyaušrio dalia (parašyta 1941 m.) ir Kazimieras Sapiega (baigta rašyti 1941 m. pirmosiomis hitlerinės okupacijos dienomis).
[13] Sruogų šeima: Balys Sruoga (1896-1947), rašytojas, VU profesorius, Vanda Sruogienė (1899-1997), istorikė, Vilniaus kunigaikštienės Birutės gimnazijos direktorė, Dalia Sruogaitė (1925-2015), Vilniaus kunigaikštienės Birutės gimnazijos mokinė.
[14] Atvirlaiškis grįžo Baliui Sruogai, nepasiekęs adresato.
[*] ~ pranc, vok =P[on]as d[akta]r[as] J[urgis] Baltrušaitis / Virginijos vila / Prancūzija // Prof[esorius] d[akta]r[as] B[alys] Sruoga / Vilnius; Tauro, 21-3 / Lietuva.