Ponui

P. Bugailiškiui,

„Kultūros“ Bendrovė Šiauliuose [1].

ֿ

1 Pone [2],

2 Tamistos pakvietimą dalyvauti „Lietuvos“ leidiny [3], ra-

3 šytą geguž. 15 d. gavau vos šiandie (biržel. 9 d.)

4 Šiuo tarpu vargu bau aš galėtau būt Tamistoms

5 naudingas. Tokiam leidiniui bene tektų rašyti lietuvių

6 literatūros istorijos bruožus, ar bent apibūdinti jos evoliu-

7 cijos eiga. Bet tuo pačiu reikalu juk yra kviečiama dar

8 M. Grigonis [4] ir J. Tūmas [5]. Manau, kad uždavinį ir jie tolygiai

9 supranta. Bent man su jais susisiekt sunku, – o tuo pačiu

10 reikalu trims rašyti neverta. Gal leidinio Redakcija

11 bus temą sudetalizavus – tuomet būtų aiškiau, ko iš ma-

12 nęs norima, ir ką aš galėtau duoti?

13 Istorikas iš manęs menkas: nei Grigoniui, nei Tūmui nepri-

14 lygtau. Aš galėtau parašyti kokiu nors specialiniu

15 literatūros klausimu (pav. Liet. lyrika ar kt.) bet jei anie

16 du rašytoju rašo, tai man nevertėtų kartoti. Bet mano

17 padėtis tuo sunkesnė, kad čia Vokietijoj teturiu labai maža

18 medžiagos, į Lietuvą pervykt šią vasarą, turbūt, nepavyks,

19 o rankraščiams pasiųsti laiko duota ne kažkiek. Susira-

20 šinėti – daug laiko reikia. Todel man veikiausia neteks

21 Tamstų leidiny dalyvauti.

22 Aukštoj pagarboj

23' Baly[s]Sruog[a]

ֿ

24 München,

25' Mühlbaurstr. 1o [6]

15 klausimu ] cor kla pro rei

15 ar ] cor a pro )

23 Baly[s]Sruog[a] ] ill, vid

[1] „Kultūra“ – spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 m. Šiauliuose. Bendrovės pirmininkas tuo metu – Peliksas Bugailiškis.

[2] Peliksas Bugailiškis (1883–1965), kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas. Knygų leidimo kooperatinės bendrovės „Kultūra“ steigėjas, pradėjęs leisti žurnalą Kultūra, 1923–1933 m. atsakingasis jo redaktorius.

[3] Kalbama apie planuojamą enciklopedinio leidinio Lietuva XI dalį („Literatūra“), kurią rengiant buvo kviečiami bendradarbiauti Matas Grigonis ir Juozas Tumas-Vaižgantas.

[4] Matas Grigonis (1889–1971), rašytojas, vertėjas, gamtininkas; 1923 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, buvo direktoriaus pavaduotojas. Informacinei knygai Lietuva jis žadėjo parašyti straipsnį, kurio pradžioje apibūdintų lietuvių tautosaką, o dėstomojoje dalyje gvildentų jos atspindžius Donelaičio, Baranausko, Vienažindžio, Maironio, Krėvės ir Žemaitės kūryboje. Trumpai aptartų Vaižganto, Sruogos ir kt. „ne tautinių“ rašytojų kūrybos savitumą, paminėtų Aušros ir Kudirkos reikšmę (plačiau žr. Mato Grigonio laiškas „Kultūros“ bendrovei, 1923-07-10, Birštonas, in: LMAVB RS, F62–8, l. 46).

[5] Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, kunigas. 1922–1929 m. dėstė Lietuvos universitete lietuvių literatūros istoriją. Buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Informacinei knygai Lietuva jis buvo kviečiamas rašyti apie lietuvių tautos atgimimą ir romantizmo laikotarpį (plačiau žr. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai Peliksui Bugailiškiui, 1923-06-14 ir 1923-10-23, Kaunas, in: LMAVB RS, F62–8, l. 44, 45).

[6] ~ vok =Miunchenas, Mühlbauer g[atvė] 1.