[1] Juozas Prunskis (1907–2003), dvasininkas, žurnalistas, 1936–1939 m. laikraščio
XX amžius redaktorius.
[2] Petras Oleka (1895–1979), režisierius, dainininkas (bosas), pedagogas, 1920–1945 operos teatro solistas ir režisierius.
[3] Operoje
Radvila Perkūnas veiksmas vyksta svarbiausiose istorinėse Vilniaus vietose – prie Aušros vartų, Rotušės aikštėje, Radvilų ir Chodkevičių rūmuose.
BS, pabraukęs fakto klaidą, cituoja operos
Radvila Perkūnas režisieriaus Petro Olekos pasisakymą prieš premjerą Valstybės teatre („Opera apie Radvilą Perkūną. Ką sako operos režisierius Oleka“, in:
XX amžius, 1937-02-13, Nr. 36, p. 5).
[4] 1937 m. kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) pagal BS libretą sukurta ir pastatyta opera, kurios premjera Valstybės teatre įvyko 1937 m. vasario 15 d. Opera pasisekimo neturėjo.
BS muzikinę pjesę
Radvila Perkūnas žr. in:
BSR, t. 2:
Dramos, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 139–244.
[5] Blažiejus Čėsnys (1884–1944), kunigas, teologas, VDU profesorius. Bendradarbiavo
Lietuviškoje enciklopedijoje.
[6] Patikslinta citata: „ Patys A. V. senovėje buvo viena iš 5 „bromų“, įrengtų Vilnių supusiuose apsigynimo mūruose, statytuose 1503–1523 m. […] Seniausias A. V. atvaizdas matoma Bruyno (Brauno) ir Hogenbergo didžiųjų pasaulio miestų atlase 1576, lape įvardintame „Vilna, Lithuaniae metropolis“; atvaizdas esąs pagamintas 1550 m. Paskui A. V. yra pažymėti panoraminiame Vilniaus vaizde iš 1604 m.“ (Blažiejus Čėsnys, „Aušros Vartai“, in:
Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas: Spaudos fondas, 1934, p. 350–351).