1 Gerb.

2 M. Grigoniui

3 Razalime

ֿ

4 Pone,

5 Ačiū už laiškelį.

6' Jesenino [1] eilutės – gražios, gal kada išversiu, šiuo

7' tarpu – negaliu, kitais reikalais galvą užversta. Tik

8 jei ir išversiu – „Kultūrai“ [2] neduosiu. Kol jie piemenų

9 „straipsnius“ dės apie literatūrą (žiūr. 1926 m. 1 num. apie

10 „Barą“) [3], su tais broleliais aš nieko bendro neturėsiu.

11 Nesuprantu, ko Tamista pyksti ant Zablockio [4].

12 Man teatro reikalas teko giliau pažinti – užsieniuos

13 daug studijavau ir nemaža mačiau [5] (dabar universitete

14 teatro istoriją dėstau [6]), berods, turiu kiek moralinės

15 teisės šį tą pasakyti. Nežinau, kiek Tamista pažįsti

16 mūsų valstybinio teatro darbus. Mano giliausiu įsiti-

17 kinimu, jis yra vertas, kad jam būtų iškelta pirtis, dešimts

18 kartų karštesnė, negu kad Zablockis daro. Negana

19 to, kad visokį brudą velka į sceną („Per audrą“ [7], „Žvėjai“ [8]),

20 dirba per daug jau nesąžiningai – po trijų keturių

21' repeticijų lenda vaidinti! Daug kur mačiau Ibseną

22 blogai vaidinant, bet taip suterlioto, kaip pas mus

23 aš dar niekur nėsu regėjęs [9]!

24 Man sunku konkrečiau pasiaiškinti, nes aš supra-

25 timo neturiu, kuo Tamista galėtum būt nepa-

26' tenkintas. Tamista aš esu pratęs pažinti, kaipo žmo-

27 gų su skoniumi, ir aš negaliu įsivaizduoti, kad

28 Tamistai galėtų imponuoti valstybinės

29 dramos darbai ar tokio Petrovo [10] atsiprašant

30 baletas, ar p. Viekovo [11] variagiški darbai pilna

31 to epiteto prasme.

32' Viso Lab[o]

33' BalySruoga

34' 26/I – [/]

7 Tik ] cor T pro J

6 kada ] cor pro vid net

19Žvėjai ] cor Ž pro ill

21 Daug ] cor D pro vid A

26 kaipo ] ins i

32 Lab[o] ] ill, rest

33 BalySruoga ] signat

34 1 ] ill, vid

[]] Sergejus Jeseninas (1895–1925), rusų poetas.

[2] „Kultūra“ – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose. Redaktoriai – Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius).

[3] BS reaguoja dėl nepagrįstos, užgaulios žurnalo Baras kritikos: „Visą laiką beveik nepareikšta gyvesnio judėjimo literatūroje. Vienintelis dailiosios literatūros žurnalas – pernykštis „Baras“ slinko vėžio žingsniu nepalikdamas žymesnių pėdsakų. Vargais negalais išėjo dešimts numerių. Tie patys skysti, valstybiški. Nieko nauja ir įdomaus nedavė. // Platesniems žmonių sluoksniams visai neprieinami del kainos. Be to, nemėgiami del nusenėjusių posakių ir minčių valkiojimo. Tad visai suprantama, kad tas vėžys galėjo rėplioti tol, kol buvo penimas trupiniais, nustumtais nuo valdančiųjų stalo. Bet kai visagalio ministerio asmuo buvo įžeistas, kada jį pavadino teatro grioviku, jam nustojus lesinti barininkus, „Barą“ vienu metu papiovė finansinė džiova“ (plačiau žr. Fra Frani, „Keli bruožai apie 1925 metų lietuvių literatūrą“, in: Kultūra, 1926, Nr. 1, p. 43–44).

[4] Jurgis Zablocka(i)s – vienas iš BS slapyvardžių.

[5] 1915 m. BS studijavo Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1921–1924 m. mokslus tęsė Vokietijoje, Miuncheno universitete, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas.

[6] Nuo 1924 m. BS dirbo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur dėstė rusų literatūrą, pasaulio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją.

[7] Juozo Tarvydo drama Per audrą.

Neigiamą atsiliepimą apie šios pjesės, režisuotos Boriso Dauguviečio, pastatymą Valstybės teatre (1925-10-21) žr. Zablockas, „Valstybinės dramos premjeros“, in: Lietuvos žinios, 1925-10-25, Nr. 240, p. 3–4; in: BSR, t. 10: Teatro kritika 1911–1929, sudarė Algis Samulionis, parengė ir redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 169–172.

[8] Stasio Santvaro drama Žvejai.

Kritinį įvertinimą apie šios pjesės premjerą (1926-01-16) žr. Zablockis, „Aplink tuščias pastangas ir taikos derybas“, in: Lietuvos žinios, 1926-04-18, Nr. 88, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 220–224.

[9] Spėtina, kalbama apie Henriko Ibseno dramą Helgelando kovotojai.

Recenziją apie šio veikalo teatrinę Dauguviečio interpretaciją žr. Jurgis Zablockas, „Ibseno karžygiai Kaune („Helgelando kovotojai“, 1925-XII-8)“, in: Lietuvos žinios, 1925-12-13, Nr. 281, p. 3–4; in: BSR, t. 10, p. 189–194.

[10] P. Petrovas, operos baletmeisteris.

[11] N. Viekovas, operos režisierius.