23 Tamista kaip tik pas mane bebudamas prasitarei: užėjo
24 man tokia mintis in galva aš ir parašiau. Abejoju ar tokiuo
25 budu galima rašiti eiles. Pirmučiausia eilese (lirikoj)
26 turi but ne mintis – nes tai bus lirika vien tik nabašnin-
27 kams, turi but jausmas, turi but vien tik širdies gelmes
28 ir образное проникновенiе
[4]. Mintis ir širdies gelmės – visai
29 kas kita. Aš stačiai nesuprantu (ar stačiau pasakius ne-
30 noriu suprast) kurie sako, kad tuju eiliu tokia mintis, o
31 tuju tokia… Ir tos eilės nabašninku, ir sakitojas na-
32 bašninkas ten – o kas man darbo kas link nabašnin-
33
' ku, kad aš noriu giventi, kad saule ir žaliumu miliu!
34 Kai aš rašau eiles – aš nežinau, ka aš parašisiu, pas mane
35 jokios minties, jokio vaizdo nėra, tik juntu viduje
36 kažkoki pragariška skausma‑ilgėjimos ir juntu, kad
37 taja valanda aš turiu rašiti, kad nerašes givent negaliu.
38 Žinau gerai, kad aš ne autoritetas ir tuo labiau
39 ne pavizdis, bet ta pati sako ir Baltrušaitis
[5], ir
40 Balmontas, ir Briusovas
[6] ir V. Ivanovas
[7]. Juos rodos už-
41 tenka paminėti. Labai ir labai negerai, kad Tamista
42 stengies but džon‑politikonu eilėse tankiai „граж-
43 данскiе мотивы“
[8] palieti. Nenoriu tikrint, kad tai
44 absoliučiai lirikoj negalima, tik pabrėžiu, kad tai
45 begalo sunkus dalikas ir delei sunkumo beveik negali-
46 mas. Juk pavizdžiui Briusovas (prieš ji rodos mudu
47 abu turėtuva be grieko galvas nulenkti), tiek jau
48 tveribos keliu perėjes rašė apie miesta на гражданскiй