1 Dvi savaiti klajojau po pasauli, dvi savaiti

2 Tau beveik nieko nerašiau. Grižau. Nuo tavęs du laiškučiu.

3 Vienas rustus, kitas geras, geras. Tiek aš jų laukiau.

4 Tiek aš jų laukiau tylėdamas ir skęsdamas užmar-

5 šoj ir klajodamas po tolimą pasaulį. Ačiū.

6 Grižau alkanas ir pavargęs – 3 dienas pasninkavęs.

7 Su tavo žodžiu, su tavimi bėgau in sodą.

8 Liūdna pas mane. Pas mane labai liūdna.

9 Tas dvi savaiti buvau neišvengiamai kartu

10 su savo sankeleiviais, ir taip man jie inkirėjo,

11 kad aš juos pamečiau Gagruose ir pabėgau.

12 Dabar esu Sočyj. Dabar vėlei susidumojau.

13 Dabar vėlei rymau nuleidęs akis ir galvą

14 prie marių kranto ir žiūriu in žemę ir tolumą.

15' Kodel taip liūdna? Kodel taip ilga?

16 Kodel taves čia nėra?

17 Sakai: „reikia mum vieniems pabūti…“ Aš neži-

18' nau, ar tai tiesa, ar ne, tik žinau, jei tu bu-

19 tum kartu – nueituva toli‑toli, in kalnų ežerus

20 ir upelius, in kalnų šviesią pastogę, tik ži-

21 nau, kad tu būtum čia – man nebūtų taip skaudu

22' ir ilga…. Ярки искры – вѣк их мал… [1]

23 Kam kalbėti. Kam minėti žvaigždžių vardus ir žmonių.

24 Ir kam eiti taip toli. Ir čia pat ir sutema, ir marių

25 kraštas įlinkęs ir iširęs ir medžiai išrauti.

26 Ir aš nenoriu būti toli, ir aš nenoriu turėti

27' daug, rymau saulei nusėdus po senų ažuolu,

28 nuleidžiu galva ir tyliu.

29 Kodel taip liūdna? Kodel taip ilgu?

30' Sugrįžau in senovės chaosą, in senovės tylumą.

31' Užvožiu akis, slenka regėjimai. Nežinau

32 ar aš sapnuoju, ar aš noriu sapnuoti. Pulkai –

33 marės margų paukščių atskrenda ir nusileidžia,

34 ir nutupa visa platų lauką ir pievą. Iškįla

35 pilki – palšus būrių bokštai, plevesuoja ilgais

36 tamsiais liežuviais ties marėmis paukščiu,

37 pasviruoja pasviruoja ir plaukia lengvu

38' žygiu per pauksčių galvas.

39 Visas laukas palšas ir juodas.

40 Man labai ilgu yra.

41' Jei aš išeisiu į lauką ir sutiksiu žmogų arba

42 prie marių: aš jam žodžio netarsiu, aš nepažvelgsiu

43 in jį. Mano akis – kaip požemio upės vanduo: šaltos ir

44 permatomos. Aš negaliu, kad žmogus akyse skaitytų

45 žemės laukimą. Aš negaliu eit in pranašą ir kurėją.

46 Tame pakranty kur aš rymau liūdėjimos metu

47 niekas ir ateiti neateina. Tame pakranty su-

48 temos metu niekas neverkia. Eina tik tenai nereika-

49 lingi ir klajūnai. Žemė tyli tenai. Ten pauksčiai negieda.

50 Sesuo, tu myli mane – kodel tu kartais taip žiauriai

51 galvoji apie mane?

52 Aš apie tave negalvoju – aš tik laukiu tavęs, aš tavęs

53 neinsivaizdinu – aš tik myliu tave. Aš nemoku pažinti,

54 aš nemoku prieiti ir pažvelgti in gelmę, in slaptybę…

55' Plieno durys gal supus, gal uolų kalnai taps

56 permatomi, aš rymau žiūrėdamas in žemę ir laukiu.

57 Juo gražesnis pasaulis – juo daugiau jame

58 liūdnumo. Rodos – visa gražė, visas grožės džiaugsmas,

59 visas gyvenimas ir pasaulis – yra vien tik liūdėjimas.

60 Sesuo, sesuo, kodel man taip liūdna yra?

61 Rašo brolis [2], rašo Julius [3]…

62 Kaip aš jiems rąšysiu, ką aš jiems parašysiu.

63' Tavo laiškai rašyti viduryj birželio. Atėjo, kai

64' aš buvau toli. Dabar liepos mėnuo. Dabar ilgėji-

65 mos daugiau. Dabar nuo taves velei nieko.

66 Butų gerai, kad tu rašytum – tuomet gyvenčiau.

67' Buč[i]u[o]ju tave, Sesute.

68' Bolyt[i]s

69 7/VI 17

[Вал.] Чурлянис

ст. Искaрость

Волынской губ

Им. г на Чарноцкaго

Дуга [*]

{150}

{Gera}

15 ilg[u] ] vid ex err a pro u

18 tiesa ] cor t pro n

22 ilg[u] ] vid ex err a pro u

27 nusėdus ] cor d pro s, cor u pro ill

30 chaosą ] cor ch pro s

31 Užvožiu ] cor U pro S

38 žygiu ] cor ž pro p

41 sutiksiu ] cor t pro s

55 durys ] cor y pro i

63 Tavo ] cor T pro P

64 Dabar ] cor D pro vid l

64 ilgėji[mos] ] cor il pro vid da

67 Buč[i]u[o]ju ] ill, vid i, o

68 Bolyt[i]s ] ill, vid i

[1] ~ rus =Kibirkštėlė mirksnį švyto!

(Jurgis Baltrušaitis, „Mirksnių tėkmė“, in: Jurgis Baltrušaitis, Žemės laiptai. Kalnų takas, vertė Linas Broga, Vilnius: Vaga, 1973, p. 194.

[2] Adolfas Sruoga (1887–1941), inžinierius elektrikas; tuo metu – Petrogrado susisiekimo dalies Telegrafo ir telefonų skyriaus vedėjas.

[3] Julius Abraitis (1890–1987), gydytojas. 1917 m. baigė studijas Maskvos universiteto Medicinos fakultete, metus dirbo kariuomenės gydytoju.

[*] ~ rus =[Valerija] Čiurionytė / Iskorostis / Volynės gub[ernija] / p[on]o Čarnockio / Dugos dv[aras].