1 Išguitas.
ֿ
2
' Šiandie ir aš savo bėdina buiti bevargdams
3 pajutau pavasarį – saulė taip skaisti,
4
' konvalijos dazeli prazido, zibutes palei šila jau senai melinuoja.
5 Visas virpėdamas vakaro laukiu. O sulau-
6 kes nubloskiau velniop visas knigas, pasineriau
7 godelėse – tegivuoja inkvėpimas!
8 Išėjau in gatve.
9 Ne, nenoriu to kasdieninio triukšmo,
10 nenoriu to bildėsio ir ir veidmainigu praei-
11 viu veidu – padailintu kaukiu.
12 Šiandie pavasaris.
13 Nenoriu tik iš tolo temiti givenimą, noriu
14 patsai giventi!
15 Gatvė.
16 Ne joj givenimas.
17 Nesuprasiu aš jos, o ji manes nepalitės.
18
' Nepasieksiu aš jos sukuriu supimos, o ji
19 neištirs mano sielvartos paslėpciu.
20 Ir ji vistik arciausia prie givenimo.
21 Jos begaliniame judėjime daugiausia
22 atsiskirėliu, jos purvuose daugiausia
23 skaistibės, jos prakeikimuose – daugiau-
24 sia maldu ir Dieviškos meilės…
25
' Kas nemilejo balandzio
26 naktimis slankioti vienas nuleides gal-
27 va ir skezdamas tolimose karionėse!
28 Einu.
29 Be tikslo. Be prasmės.
30
' Snaudžia įsistiebe sodno
31 medziai – balandį sapnuoja, tirstas rukas
32
' juos dengia – sodas nebuitim dvelkia.
33 Tik retkarciai kaikur sutinku
34
' naktinė gatves zvaigzde. Tik pašaliais
35
' ant suolo neticia uzklumpu jaunas poras –
37 Ne cia givenimas:
38
' cia tik sapnas, cia tik pasaka, cia tik
39 vizijos‑godos
40
' Gal ira ir uzsidegimo: gal ira ir ugnies,
41 bet ugnis neskaisti, taritai nedeguliai ruksta,
42 liepsna išblankus – ji tekancios saulės
43 niekados nematė
44 Prisišlieju prie senos, susikuprojusios
45
' pušies – ziuri tolin pro rukus:
46 Gal išvisiu Ji, gal išvisiu Ja, gal išvis Juos?
47 Tilu.
48 Tik kazkokie šešėliai akise pinasi, tik
49 kazkoksai skausmas sirdi slegia…
50 Nepasijutau, kaip atsiklaupiau ir
51
' taritum kapa aido balsa pratariau
52 – Miserere!
53
' Niekas maldos nenugirdo, niekas skausmo
54 neištirė.
55 – Melskies už mus!
56 Ne cia givenimas.
57 Ir pavasario cia nėra. Cia tik ilgėjimų
58 ilgėjimos butibės ar givatos.
[1]