Balio Sruogos laiškai

1923-08-23[iki]_3

Main Title: Laiškas Baliui Sruogai, [iki 1923-08-23], [iš Lenkijos – į Vokietiją].
Author: Juozapas Albinas Herbačiauskas
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: LNMMB RKRS
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus (LNMMB RKRS) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Baliui Sruogai, [iki 1923-08-23], [iš Lenkijos – į Vokietiją].
Author: Juozapas Albinas Herbačiauskas
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius
Identifier: LNMMB RKRS, F25–364
Authors: Juozapas Albinas Herbačiauskas
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: [iki 1923-08-23]
Physical Description: JAH laiškas BS [Mielas Drauge! / Neapsakomai džiaugiuosi, kad galų-gale mano geismas]. Be datos ir vietos. Datuojant [iki 1923-08-23] ir lokalizuojant [iš Lenkijos – į Vokietiją], remtasi BS ir JAH biografijomis (BS 1923 m. dar studijavo Miunchene, o JAH 1923-08-23 atvažiavo į Kauną). Rašyta 15,0×20,1 cm lygaus, drobės faktūros, gelstelėjusio popieriaus, išsegto iš didesnio rinkinio, dvilapyje (1r–v, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Kelis kartus lenkta (dvi lenkimo linijos). 1r viršuje, dešiniajame kampe pieštuku numeruota {5}, 2r – {6}. Prie laiško voko nėra. Tema: JAH dėkoja BS už tarpininkavimą dėl grįžimo į Lietuvą, kur svajoja dirbti kartu su lietuvių inteligentais. Būklė: vidutiniška, laiškas aptrintas, apglamžytas, apšiuręs, dėmėtas. 1949 m. LNMMB RKRS perdavė Vytautas Steponaitis. Saugojimo vieta: LNMMB RKRS, F25–364. Mašinraštis: nėra. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo (rankraščio).
1 Mielas Drauge!
2 Neapsakomai džiaugiuosi, kad galų‑gale mano geismas
3 išsipildins… Būsiu Lietuvoje ir galėsiu dirbti ypač mūsų
4' jaunos inteligentijos tarpe… Man rūpi sutvarkymas
5 mūsų inteligentijos kulturingų spėkų ir jiegų, nes lygšiol
6 (taip aš manau) viešpatauja betvarkė… Nemanykit, kad
7 aš jau toks „naivus“ žmogus ir neišmanau tų visų
8 sunkenybių, su kuriomis reiks man labai skausmingai
9 kovoti… Aš tik žinau, kad mūsų (lietuviška) dirva dar
10 ne „dekadentiška“, dar tyra, dar nesudarkyta ir –
11 kaipo medžiaga tyram darbui – labai puiki, gera!..
12 Aš noriu sužadinti sintezos jausmus ir mintis
13' ypač mūsų jaunoj literaturoj ir meno idejoj…
14 Man rūpi Žmogaus problema Lietuvos valstybi-
15 nio bei tautinio gyvenimo klausime…
16 Ačiū Jums labai, labai širdingai už Jūsų manimi
17 pasitikėjimą. Tik ačiū Jūsų tarpininkavimui tegalėsiu
18 grįžti Lietuvon, kur aš gimiau ir ligi 19 tų metų
19 išsiauklėjau (Lankeliškiai – Vilkaviškis – Mariampolė) [1].
20' Čia (Krakove ar Lenkijoj) aš – kaipo Lietuvis (svetimtau-
21 tis) – išties esmi nuteistas mirti badu, nes – apart
22 žydų ir nekurių iš tarpo „kairiūjų“ – visi mane taip
23 barbariškai boikotuoja, kad nekurie net ir ant gatvės
24 mane kolioja… Jūs negalit nei išmanyti, kaip
25 pasiuto Lenkijos nacijonalistai!! Jeigu mane – žmogų,
26 kuris užsipelnė sau vardą Lenkų literaturoje, kurio
27 asmuo labai populiariškas ypač Krakove ir Varšavoje,
28 taip šuniškai persekioja vien už tai, kad aš drįstu
29 būti Lietuvos garbės apginėjų [2], kad nenoriu būti
30 renegatu [3], – tai kaip jie elgiasi su kitais Lietuviais
31 (NB. baisu žinoti, ką jie daro su Lietuviais Vilnijoje!).
32 Man teliko tik viena išeitis: kuo veikiausia grįžti
33 Lietuvon! Užtai ir džiaugiuosi, kad toji išeitis
34 atsirado…
35' Pinigus (doleriais) reikia įmokėti vienam Berlyno banke
36 (kuris turi sątykius su Krakovo bankais) ir man
37 atsiųsti čeką 60 doler.!! Taip tik galima man
38 pinigus siųsti… Kito kelio nėra, nes kuom šiandien
39 galima pasitikėti, kadangi net ir… krasa vagia!?!..
40 Meldžiu, praneškit kam reikia, kad pinigus man
41 siųstų veikiai… Aš be pinigų ir negaliu pradėti.
42 rūpintis gauti leidimą išvažiuoti (daug triuso ir
43 kaštų.). Aš manau, kad leidimą gausiu
44 už kokio menesio… Iškeliauti galėsiu už 1 1/ 2 men [4].
45 Žinoma, aš Jums plačiai apie viską pranešiu.
46 Tuom tarpu spaudžiu Jūsų ranką karštai
47 Širdingai
48 Jūsų
49' J. A. Herbačevs[kis]
4 inteligentijos ] cor sec i pro e
13 jaunoj ] cor sec j pro s
13 literaturoj ] cor j pro s
20 Lenkijoj) ] s l ins aš
35 Pinigus ] s l ins (doleriais)
49 J. A. Herbačevs[kis] ] ill, rest
[1] J. A. Herbačiauskas gimė 1876 m. Lankeliškiuose, Vilkaviškio raj. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, bet jos nebaigė. Radus pas tėvą lietuvišką kalendorių, apkaltintas (ar pats prisiėmęs kaltę), pašalintas bene iš 6 klasės. Nuo arešto, caro valdžios persekiojimų pabėgo į Krokuvą.
[2] J. A. Herbačiauskas garsėjo „prolietuviška veikla, dėmesiu tautinio gyvenimo Lietuvoje aktualijoms, pastangomis palaikyti „savuosius“ bei populiarinti lietuvybę Lenkijoje“ (žr. Eugenija Vaitkevičiūtė, „Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas“, Kaunas: Naujas lankas, 2007, p. 48-49).
[3] Išdaviku.
[4] J. A. Herbačiauskas į Kauną atvyko 1923 m. rugpjūčio mėn. Iš Krokuvos į Lietuvą jį pakvietė B. Sruoga, nes „tikėjosi, kad naujasis lektorius pagyvins bei išjudins meninę aplinką“.
„Nuo 1925 m. rugsėjo 1 d. J. A. Herbačiauskas ėmėsi dėstyti lenkų kalbą bei literatūrą Lietuvos (Kauno) universiteto Slavų kalbų ir literatūrų katedroje kaip lektorius, perrenkamas kasmet vieneriems metams (tik nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. buvo išrinktas etatiniu lektoriumi). Kauno universitete jis dėstė tik iki 1932 m. pavasario semestro. Nurodoma, kad buvo atleistas nuo 1932 m. rugsėjo 1 d., tada „jis dėl susidėjusių aplinkybių iš universiteto pasitraukė“ (Eugenija Vaitkevičiūtė, 2007, p. 49-51).