1 Išsiunčiau rytą tau tokią atvirutę.
2 Dabar gailiuos, kam tai padariau. Aš ne-
3 turiu teisės tau taip rašyti, aš neturiu tave
4 kankinti. Bet ką aš padarysiu, kad aš nebe-
5 žinau, ką bedaryti. – Taip beprotiškai skaudu,
6 taip noris kam pasiskųsti, brolišką
7 paguodos balsą išgirsti… Kam gi aš dau-
8 giau pasiskųsiu, kad ne tau, kam aš dau-
9 giau bereikalingas!.. Šiandie visą dien
10 degte degiau laiško belaukdamas… Ko kas,
11 kad ir rytoj jo nebus?.. Atleisk man,
12 kad aš toks nekantrus. Aš tikiu in tave, bet
13
' laiškas Tavo del manęs – tai paskutinioji
14 parama skęstančiam. Ar supranti tu,
15 kad aš be tavo laiškų gyvent negaliu,
16 kad aš numirsiu beklejodamas!.. Aš nieko
17 daugiau nenoriu ir nieko neprašau,
18 tik vieno maldauju: pasigailėk manęs
19 Sesute, numylėta mano! Pasigailėk
20 manęs! Viena mano viltis ir gyvenimo
21 parama! Ką aš darysiu, jei ir rytoj
22 nuo tavęs laiško neturėsiu?.. – Šiandie pas
23 mane karštis. Perdaug verkiau turbūt.
24
' Pernak mokinsiuos graikų kalbą, kad
25 nesikartot valandos pergyventos per dieną.
26 Dabar truputi ramiau pasidarė. Iš mano
27 lango matos sauloleida. Raudona, krau-
28 juota. Rymau prie lango. Kazkaip viskas
29 juokinga. Dūšioj nauji skausmo verpe-
30 tai auga. Rytoj devintinės. Šventė. Didelė.
31 Pažiūrėsiu, kokią naują ironiją atneš
32 rytojus. Dieve mano! Kažko nepasi-
33 gailėčiau, by tik nuo tavęs žinią sulau-
34 kus! By tik tavo balsą išgirdus!