1 Mielas Drauge!

2 Apturėjau iš Jūsų 2 korti su geromis žiniomis.

3 Ačiū Jums širdingai už Jūsų tikrą draugiškumą, už Jūsų trūsą,

4 už Jūsų pasišventimą mano labui…

5 Laukiu, laukiu pinigų, bet sulaukti nebegaliu. Per tai aš

6 taip ilgai tylėjau ir Jums nieko nerašiau. Gal Stepon. [1] sunku?

7 Būtų man labai liudna, jeigu Step. būtų priverstas pasišvęsti

8 virš savo galės… Aš nenoriu taip sunkiai išnaudoti širdingai man

9 užjaučiančių ypatų… Supraskit mane: aš geidžiu visados būti

10 „dželtmenu“…

11 Nudžiugau, kad galėsiu grįžti tėvynėn ačiū mano draugams,

12 o ne ačiū valdžiai, kurios atskirieji nariai velniai težino už ką

13 dar vis ant manęs urzgia… Pridirbo „valdovais“ daug Francuzijos

14 (ir Lenkijos) šnipų, o manęs net ir Lietuviu nenori pripažinti…

15 Pons Staneika [2] atsigabeno sau Ryman (kieno kaštu?) savo seserį

16 iš Krakovo ([N]B. lenkę!!!), o man grįžti Tėvynėn nėra pinigų!

17 Stačiai gėda apie tuos begėdiškus dalykus ir kalbėti… Mat Lėnkės –

18 – šnipai Ryme yra reikalingesnės, negu aš Lietuvoje… Dėlto ir nesistebė-

19 kit, kad Lietuvai taip ciniškai Vilnių atėmė… Ačiū tik

20 „politikai“*) tokių „Lietuvių“, kaip ponai Staneikos, Milošai

21 e tutti quanti [3]… Aš tai viską išaiškinsiu mūsų visuomenei,

22 atvykęs Kaunan… Dabar jau galėsit suprasti, dėlko nekurie

23 mūsų valdžios nariai nenori, kad aš būčiau Kaune! Jie baisiai

24 manęs bijosi (jų sąžinė netyra)… Jie žino, kad aš visus

25 šnipus pirštu parodysiu… Vienok ir be to bus skandalas…

26 Lenkų šnipai Lietuvos valdžios atstovybėse jau per labai

27 ciniškai elgiasi… Gėda, gėda, gėda… Nėra kam atstovauti

28 Lietuvos garbę!!… Lenkų šnipai – kaipo „tikriausi Lie-

29 tuviai“ – taip sumakalavo dalykus, kad iš ties be mažos

30 revoliucijos pas mus neapsieisim…

31*) priversti Lietuvą būti Francuzijos (na, ir Lenkijos) bernu – už tai moka frankais!

32 nusistatyti prieš Vokietiją ir Rusiją – „šventas Vatikanas“ to reikalauja…

33 Meldžiu, praneškit mano vardu ponui Biržiškai [4], kad

34 aš nesulaukęs iš jo nei jokio atsakymo, esmi tuomi baisiai

35 paniekintas ir atsisakau būti Univers.[5] lektorium.

36 Grįžęs Kaunan, aš rasiu sau darbą. Be jų „malonės“

37 tokioje chamizmo formoje apsieisim. Man gana to

38 oficijalinio chamizmo. Tfu! Begėdžiai! Kviesti

39 Kaunan dar pradžioje Lapkričio m. per m. ir lygšiol

40 tylėti, nei jokios žinios nesuteikti! Lenkų kalboje tas

41 vadinasi „swinstwo“ [6]… Praneškit apie tai ponui Biržiškai

42 ir paprašykit, kad gražiau Lietuvos kulturą atstovautų…

43 Aš ne pašlemėkas, kad norėčiau tokią kiaulybę toleruoti…

44 Tai mano paskutinis žodis, kurio neatmainysiu! Apie

45 tai žinokit…

46 Spaudžiu Jūsų ranką širdingai

47 Jūsų J. A. Herbačev[skis]

16 [N]B.] ill, vid

20 „politikai“ ] s l scr si *), add text sub fol

47 Jūsų ] p add signat, ill, rest

[1] Vytautas Steponaitis (1893–1957), karininkas, žurnalistas, tuo metu dirbęs Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Spaudos ir švietimo skyriuje.

[2] Adalbertas Staneika (1885–1962), Lenkijoje gimęs dailininkas, tapytojas, diplomatas. 1921–1930 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje. Dailininkas iliustravo JAH knygą Erškėčių vainikas(1908), yra nutapęs rašytojo portretą.

[3] ~ ital =ir visi jie.

[4] Mykolas Biržiška (1882–1962), literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras; nuo 1922 m. vasario 16 d. dirbo Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakulteto ordinariniu profesoriumi, 1922 m. buvo fakulteto dekanas. MB einant dekano pareigas, 1923–1932 m. fakultete JAH dėstė lenkų kalbą ir literatūrą.

[5] Kalbama apie Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, tuo metu vadintą Lietuvos universitetu.

[6] ~ lenk =niekšybė.