1916-06-05

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-05, [iš Petrapilio – į Lipecką].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: VUB RS
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (VUB RS) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1916-06-05, [iš Petrapilio – į Lipecką].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius
Identifier: VUB RS, F153–1094
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1916-06-05
Physical Description: BS laiškas VČ [Prie langelio veido dėmės]. Be vietos. Lokalizuojant [iš Petrapilio – į Lipecką], remtasi turiniu. Rašyta 15,1×19,9 cm plono, peršviečiamo, drobės faktūros, melsvos spalvos laiškinio popieriaus, išsegto iš didesnio rinkinio, dvilapyje (1r–v, 2r–v) parkeriu (juodu rašalu). Perlenkta pusiau. Dešinieji kraštai aplankstyti, įplyšę. Yra pirštų atspaudų, prisilietus prie nenudžiūvusio rašalo. Pieštuku numeruota {13}. Prie laiško voko nėra. Turinys: BS rašo apie savijautą (ramybę, nuovargį, pasiryžimą įveikti dvasios krizę), pasirengimą egzaminui, vertimų planus, dalijasi įspūdžiais iš Maskvos. Būklė: vidutiniška. Minimi asmenys: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Danutė Čiurlionytė, Marija Grikinytė, Juozas Tallat-Kelpša, Irena Koperskaitė, Jonas Čiurlionis, Petrauskaitė. 1982 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: VUB RS, F153–1094. Mašinraštis (nuorašas) – VUB RS, F153–1096, 3 l., LLTI BR, F53–97, 3 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.
1 Prie langelio veido dėmės.
2 Prie mažyčio dvi ugniki.
3 – Ar nejoja tas bernytis,
4 Tas pjovėjas žaliaakis?
ֿ
5 Saulė leidos. Nusileido.
6 Ukana nuklostė žemę.
7 Švelnios rankos… Lengvūs žygiai…
8 – Kas po mano šalį slanko?..
ֿ
9 – Kol dalgelė nežvangėjo –
10 Aš nerymojau prie lango…
11 Kad rasužė apsvaigino –
12 Kuo aš kalta, nusidėjau?..
ֿ
13 Ukana myluoja veidą…
14 Rankos tiesias… Grakščios, švelnios…
15 Išgastis sustingdė žvilgsnį…
16 Palei langą baltas dalgis… [1]
17 Atlankė tikus tikus sapnas ir užsupė,
18 užliūliavo suvargusią dūšią. Nei karionių, nei
19 budimų… Ramybė dūšią telaimina. Ramybė.
20 Kodel aš Tave sapnuoju vis taja valanda,
21 kai dūšia ramybės išsiilgusi? Kodel
22 taja valanda melsties tegaliu, kai dūšia
23 veržias pasaulį apleisti?.. Kodel, kai atsi-
24 klaupiu po kryžiumi dušiai lengviaus palie-
25 ka? – –
26' Vakar Petrapily lijo visa dien, visa nakt
27 ir šiandie nuo pat ryto dar tebelija.
28 Kol kas sėdžiu namie. Praėjusią nakt valkio-
29 jaus iki giliai giliai vėlumai – o šianakt tu-
30 rėsiu ištisai nemiegot – turiu „prie kvotimo
31 rengties“… Upas nepakenčiamai blogas tik
32 tolei, kolei nuvargsti. O nuvargęs gi nieko neb-
33 junti. Tik kažkaip viskas be galo kvailai
34 atrodo. Taip noris gyventi, taip norisi būti
35 jaunam – o dabar kažkaip beprasmiai zengsnis
36 užu žengsnio vis arčiau ir arčiau – – –
37 Tiek to. Apie tai galvot nenoriu –
38 Jei aš tau ir kvailus laiškus terašau, bet
39 tu ant manęs nepyk. Aš dabar velnias žino
40 kaip gyvenu ir galvoj jokios mintis nesirįša.
41 Juk nevis taip bus, taip negali vis būti, aš
42 nebenoriu taip gyventi. Pergyvensiu aš dabar
43 savo dvasios krizį ir vėl busiu jaunas ir
44 gyvas. Juk dabar valanda mano gyvenimo
45 užvis kvailiausia, o pergyventi aš ją
46 turiu. Tat atleiski man sesutėle.
– – – –
47 Lietus nustojo lijęs. Eisiu tuojaus
48 iš namų. Eisiu in kur – nežinau Žinau
49 kad turiu eiti, žinau, kad aš likti nega-
50 liu. Grišiu namo tik rytoj rytą,
51' saulėj patekėjus… –.
52 Žinai, sesute, butu gerai, kad tu pa-
53 čias charakteringas Egipto lyrikos eilės,
54 kurios patalpintos knygoje „Сѣверные
55 цвѣты“ [2] už 1911 metus (kur aš tau nusiunčiau),
56 kad tu jas išrašius man atsiustumei.
57 Noriu matai verst lietuvių kalbon.
58 Parink kokias nori – kur gražesnės ir
59 charakteringesnės. Aš vis tiktai
60 manau dar gyventi ir dirbti.
– – –
61 Iš Maskvos, paskutinią buvimo dieną
62 nieko tau neparašiau. Buvo dušioj
63 labai negerai. Ir buvau labai pavargęs.
64 Dabar Maskvoj budamas pažinau arčiau
65 Marikę [3]. Geras žmogutis iš jos labai.
66 Tik reikia, kad ji pasaulį pajustų.
67 Neatsimenu ar aš tau rašiau, kad buvau
68 sutikę Kelpšą [4], ir kad jis daug pripasa-
69 kojo ir apie Krymą ir apie Jaltos gyve-
70 nimą, ir apie jųjų linksmas dienas.
71 Didelie latrai jie tenai visi, o Jo-
72 nukas [5] didelis boba. Pasakojo ir apie Irena
73 (Koperskaitę) [6] kur Jonukas giria, ir kaip jie
74 nuo merginų dieninius vagia. Jei pa-
75 matysi Petrauskaitę [7], tai pasakyk, kad Kelp-
76' šą jos dieninį buvo pavogęs. –
77 Matai, pas mane upas jau kitoks, negu
78' buvo rytą, kai Tau laišką pradėjau rašyt…
79 Žinai, ramu pasidarė ir rytojaus klau-
80 simas nebegriaužia. „Как с гуся вода“ [8]
81 O tau ar būna nors vieną valanda ramesnė?
82 Ir apie gyvenimą Lipecke Tu man nė žo-
83 džio. Sakyk, ar taip galima?.. Aš dabar nervin-
84 gesnis dukart daugiau, neg buvau pirma, kai
85 ramu tai ramu, o kai susigriaudinu – gatavas
86 išglušti. Gyvenimas nėra vertas, kad verkti
87 delei jo ironijos, o aš noriu būt viešpa-
88 tim ir galas! – Sesute, pasakyk, kodel
89 aš tave kasdien vis kitaip insivaizdinu,
90 ir kiekvienas rytas atneša man naują
91 Tavęs pajautimą? Nejaugi kas rytme-
92 tis aš in naują pasaulį ateinu?..
93 Rodos man, kad žmogus savyje turi
94 daugybes pasaulių ir tik kasdiena paeiliui
95 leidžia kiekvienam naujai gyvuoti.
96 Jau kelios dienos paeiliui, kaip aš nebe-
97' turiu jokios žinios nuo tavęs, jokio
98 gando nuo tavo dūšios… Ir jei man užeina
99 noras kaikada verkti beprotiškai iš išsi-
100' ilgimo, tai ar aš gi tame kaltas. Ir jei nuo
101 tavęs dar ilgai negausiu laiško – aš nėsu tikras,
102 kad dar ir dar neverksiu: mano dūšia be gan-
103 do nuo tavo dūšios, be jos kasrytinės maldos
104 gyventi negali… Vienu žodžiu…
105 Ką tau pasakyti, kad tu lengvai, lengvai pra-
106 sijuoktum?.. Pabučiuok mane sapne.
107' Tavasai Bolyt[i]s
ֿ
108 ˹5/VI 16˺*
109 ˹Kloniokies geros sveikatos Zosei [9] ir Danutei [10]˺**
110 ˹Ar gavai knygas, kur siunčiau?˺***
26 ˹*˺ ] a Vakar add, vert
51 ˹**˺ ] sub l saulėj patekėjus… –. add, vert
68 sutikę ] vid ex err fl -ę pro -ęs
76 pavogęs ] cor fl -ę pro
78 ˹***˺ ] p l buvo rytą, kai Tau laišką pradėjau rašyt…, add in sin mg, vert
80 вода“ ] p ras interp
97 jokios ] a atr, def
100 kaltas ] cor sec a pro i
107 Bolyt[i]s ] ill, rest
[1] Eilėraščio „[Prie langelio veido dėmės]“ pirminis variantas, švarraštis.
Publikuota, in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 64.
Eilėraščio teksto rašymo ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 736.
[2]Северные цветы, т. 5, Москва: Скорпион, 1911. Šioje knygoje išspausdinta Konstantino Balmonto į rusų kalbą išversta Egipto lyrika. Vėliau Sruoga, remdamasis Balmonto vertimais, į lietuvių kalbą išvertė visą Rytų poeziją.
[3] Marija Grikinytė, BS draugė, kurią Petrograde mokino lietuvių kalbos.
[4] Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949), muzikas, tuo metu Petrogrado konservatorijos studentas.
[5] Jonas Čiurlionis (1891–1955), VČ brolis, 1915–1917 m. Lietuvių pabėgėlių komiteto tarnautojas Maskvoje ir laisvasis klausytojas konservatorijoje.
[6] [Irena Koperskaitė].
[7] [Petrauskaitė].
[8] ~ rus =„Kaip vanduo nuo žąsies“.
[9] Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), rašytoja, tuo metu mokytojavo Voroneže. 1916 m. vasarą kojos nervo uždegimą gydėsi Lipecke.
[10] Danutė Čiurlionytė (1910–1995), MKČ ir SK-Č dukra, tuo metu – šešių metų mergaitė.