1 Mieloji,

2 Gerai, kad parašei laišką. Ir dar šiuo metu.

3 Dabar man čia žmonės daro šunybes po šunybės,

4 spiaudo ir dergia, ir šiuo metu – „старый друг“ [1] etc.

5 Tai vis mat literatūriški dalykai ir prieteliai!

6 Šiuo tarpu skubiai spausdinu naują veikalą

7 „Milžino paunksmė“, trilogiška istorijos kroniką, kurią

8 Vytauto Didžiojo Komiteto Literatūros konkurso

9 Jury komisija ( p. p. pulk. Braziulevičius [2] ir F. Kirša [3])

10 pripažino nespausdintinu šlamštu. Nors ir

11 šlamštas, bet aš vis tik baigiu spausdinti [4]. Todėl

12 tat mane tudviejų ponų agentai ir dergia, kam

13 demonstratyviškai spausdinu. Vadinas, einu

14 į dar didesnį skandalą.

15 Džiaugiuos Tavo pasisekimais. Gaila, kad ži-

16 niomis apie Tavo pasisekimus negaliu pasi-

17 dalyti su mūsų spauda, nes su visais

18 laikraščiais esu susipykęs. Neregėto cha-

19 mizmo banga užliejo mūsų spaudą.

20 Tavo siūstąją medžiagą gavau ir renku,

21 ir saugau. Tikiuos, kad ir ateity neužmirši.

22 Mane labai sujaudino Tavo pasiūly-

23 mas padėti rinkti muzejinę medžiagą Vaka-

24 rų Europoj. Aš pats tenai niekur nesikreipiau

25 ir nesikreipiu, nes aš netikiu galėsiąs ką nors

26' gauti. Dalykas tasai, kad aš Teatro Muzej[au]s

27' dar neturiu. Iki šių metų neturėjau net savo

28 kambario tam reikalui. Dabar jau turiu du

29 kambariu ir 2 spintas, iš kuriu tik viena

30 pilna medžiagos. Už prisiūnčiamą medžiagą aš

31' nieko mokėti negaliu, nes šiems reikalams man

32 neduoda nė cento. Kiekvieno daikto reikia prašyt ir

33 maldauti. Tokių, kaip Tu, kurie taip jautriai atsiliepia –

34 labai maža. Medžiagos rinkimas todėl eina

35 labai pamažu [5].

36 Jeigu Tu galėtum ką gauti iš Pavlovos [6] paliki-

37 mo, mums būtų relikvija. Jei ką gautum iš

38 Karsavinos [7] ir kitų operos ar dramos ar baleto me-

39 džiagos būtų baisiai gera. Tiktai bėda, – vargu šie-

40 met ar man duos lėšų bent už pristatymą gautų

41 daiktų apmokėti.

42 Beje: kaip tu supranti įgaliojimą rinkti

43 medžiagai? Ar tu norėjai iš manęs išgirsti

44'„principinį sutikimą“, ar Tau reikalingas forma-

45 lus įgaliojimas ir kokiomis kalbomis?

46 Ir formalų įgaliojimą, jei jis būtų reikalin-

47 gas, aš galėčiau parūpinti.

48 Būtų gerai, kad man tai parašytai.

49 Beje, rašydama susimildama nerašyk

50 man jokių komplimentų, – žinai, kad jų neken-

51 čiu, o antra – visuotino spiaudymo metu

52 skaityti komplimentus – baisiai nemalonu.

53 Tegu Tau bus gera

54 Su – Balys

55 bal. 24 d.

Prancūzijon – France

ֿ

M-me

UNÉ BAYE

7 rue Bellini

Paris, XVI [*]

ֿ

Exp. B. Sruoga

Kaunas, Žemuogių 4 a

26 Teatro ] cor T pro n

26 Muz[i]ej[ai]s ] vid ex err om i, ill, rest

31 reikalams ] cor s pro ill

44 Tau ] cor T pro min

[1] ~ rus =„senas draugas“.

[2] Vladas Braziulevičius (1895–1972), pulkininkas; 1920–1940 m. – Karių teatro įkūrėjas, režisierius ir aktorius.

[3] Faustas Kirša (1891–1964), poetas; 1931–1940 m. dirbo žurnalo Naujoji Romuva redakcijoje.

[4] 1930 m. lapkričio mėn. paskelbtas geriausio literatūros (prozos, poemos ir dramos) kūrinio konkursas, skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osioms mirties metinėms.

Nė vienam iš konkurso dalyvių neskirta 10 000 litų premija dėl, komisijos nuomone, nepakankamos meninės vertės kūrinių.

Vytauto Didžiojo komiteto lėšomis, be kitų kūrinių (Antano Vienuolio romano Kryžkelės, Rygos rusų rašytojo Sergejaus Minclovo apysakos Daina apie sakalą, Stasio Lauciaus poemos Vytauto karžygiai), atrinkta išleisti Vlado Bičiūno pjesė Žalgiris.

BS drama Milžino paunksmė Vytautą vaizdavo netikėtai, itin moderniai – ne kaip scenoje „matomą“ didingą herojų, o kaip personažą, kurio paveikslas iškyla netiesiogiai, tik klausant kitų dramos veikėjų kalbų, stebint jų reakcijas, poelgius, todėl nesulaukė komisijos, teikusios prioritetą įprastai dramos konstrukcijai, tradiciniam personažo vaizdavimo būdui, įvertinimo.

Iš dramos kūrinių žiuri Sruogos dramos meninius privalumus ir novatoriškumą įžvelgė režisierius Andrius Oleka-Žilinskas. Kiti du žiuri nariai (Braziulevičius ir Kirša) prioritetą teikė Bičiūno pjesei.

„[…]komisijos sprendimą išleisti ne B. Sruogos, o V. Bičiūno kūrinį lėmė paprasta priežastis: B. Sruogos dramoje nebuvo „matomo“ herojaus. Reikėjo ryškaus herojaus paveikslo ir nepakako vien to, kad apie jį tik kas nors kalbėtų“ (Dangiras Mačiulis, „Vytauto Didžiojo metų (1930) kampanijos prasmė“, in: Lituanistika, 2001, Nr. 2 (46), p. 67, in: http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2001/2/Lit-54.pdf (žiūrėta 2018-04-14).

„Sprendimas, kurį lėmė ne literatūriniai, o politiniai ir asmeniški motyvai, B. Sruogą labai įžeidė; drama tučtuojau buvo išleista privačiai [1932 m. gegužės mėn.] ir demonstratyviai reklamuojama kaip nespausdintinas, žiuri nuomone, kūrinys“ (Algis Samulionis, Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, Lietuvos TSR Mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1986, p. 253).

[5] „[…]1926 m. pradžioje B. Sruoga Humanitarinių mokslų fakultete ėmėsi organizuoti teatro muziejų (pradžioj vadintą teatro meno muziejum), kuris turėjo koncentruoti ir moksliškai tvarkyti iki tol Lietuvoje niekieno nerenkamą, išblaškytą archyvinę teatro medžiagą, kaupti knygas apie teatrą. Kuriamas muziejus negavo jokių lėšų, tad medžiagą tvarkyti savo noru privalėjo B. Sruogos vadovaujami teatru besidomintys studentai, o eksponatai buvo renkami kaip aukos“ (Algis Samulionis, Ibid., p. 218).

„Laiške minimi kambariai – teatro seminaro patalpos. Seminaro dalyviai prisimena, kad, be įvairių dokumentų, tose spintose (ar ne A. Jasūdžio padovanotose?) buvo sukrauta ir tokių teatro relikvijų, kaip A. Pavlovos baletiniai bateliai, A. Dunkan brolio apsiaustas ir pan.“ (Algis Samulionis, Ibid., p. 219–220).

[6] Ana Pavlova (1881–1931), rusų baleto artistė. Viena žymiausių XX a. pasaulio baleto artisčių.

[7] Tamara Karsavina (1885–1978), rusų baleto artistė.

[*] ~ pranc = Prancūzijon / P[on]iai / Unei Babickaitei / Bellini gatvė 17 / Paryžius, XVI.