1917-05-31_1

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-31, [iš Sočio – į Iskorostį].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-31, [iš Sočio – į Iskorostį].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštynas
Identifier: LLTI BR, F53–158
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1917-05-31
Physical Description: BS laiškas VČ [Tai matai. Rašai, kad išvažiuoji iš Voronežo į Volynių,]. Be pilnos datos ir vietos. Datuojant [1917-05-31] ir lokalizuojant [iš Sočio – į Iskorostį], remtasi pašto antspaudais, VČ adresu. Rašyta 11,2×18,0 cm lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvigubame lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. 1r–v, 2r–v viršaus ir apačios kraštai nelygūs, plėšta. 1r–v yra rudų dėmelių. Prie laiško yra 9,8×12,4 cm vokas. Voko 1r viršuje, dešiniajame kampe, užklijuotas dešimties kapeikų vertės mėlynas pašto ženklas su carinės Rusijos ereliu. Uždėti du violetiniai pašto antspaudai СОЧИ 1E ГОР. ЧЕРНОМ. / 31 5 17 /. Voko 1v uždėtas mėlynas pašto antspaudas ИСКОРОСТЬ [ВОЛЫН.] / [10] 6 17 /. Pieštuku numeruota {126}. BS ranka pažymėtas dienos skaičius 31 -. Vokas gelstelėjęs, dėmėtas. Kampai aplankstyti, kraštai apsitrynę, nušiurę. Voko vidinėje dalyje įklijuotas ryškios, sodrios raudonos spalvos plono popieriaus lapas. Laiškas išimtas, atplėšus atvartą. Tema: BS, grįžusio iš kalnų, refleksijos Sočyje apie laiką, vienatvę, gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę, jaunystės galią ir beprotybę. Būklė: gera. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–158. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 2 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.
1 Tai matai. Rašai, kad išvažiuoji iš Voronežo į Volynių,
2 o man savo adreso ten neatsiunti. Ir dabar aš rašau tau ir
3 manau, kad tu negausi. Kaip gi bus? –
4 Vakar nuo tavęs du laišku ir atvirutė.
5 Man be galo nesmagu, kad aš savo laiškais tau upą
6 gadinu, ir kad tau sunku būna iš mano priežasties
7 ir iš mano pasileidimo… Bet tu man dovanok, o aš
8' daugiau pasistengsiu tokių laiškų nerašyti.
9 O aš pasileidžiau labai. Palikau didžiausias tin-
10 ginys. Miegu bent 12 valandų (per dieną lietus lija) ir galvoti
11 ne tik nieko negaliu, bet ir noro neturiu. Ir galvoj
12' kažkoks chaosas ir tinklai. Jei išsijudint gal būt
13 galima kas nors padaryti, bet kad man ir išsijudint
14 nesinoriu. Aš pas mares per lietų ir perkuniją
15 sėdžiu. Vilnys duksta, kaip pasiutusios, kad net už trijų
16 varstų girdėties. Aš sėdžiu ir nieko negalvoju. Kaip
17' akmuo arba uola. Aš ir marių siutimo neklausau. Ir
18 rodos nėra visai manęs, ir rodos niekuo aš nesiskiriu
19 nuo tu kiparisų ir gipso sfinksų, kur riogso ant kranto
20 irgi per lietų ir perkuniją. O kai namie esu – skaitau
21' laikraščio skelbimus, kur atsivežiau batus suvyniojęs…
22 Tu nori, kad aš pamylėčiau pasaulį gražų…
23 Aš nežinau ar jis gražus, ar jis ne, bet aš ji myliu,
24 aš labai myliu. Sakai, kad „žmonės man blogų pusių
25' gali priduoti“, „Nejaugi tau ilgu minių ir draugų“…
26 E, žinai! Aš toli nuo žmonių, ir gal toliau esu, negu
27 tu manai. Ir aš nieko iš jų nenoriu ir nieko iš jų ne-
28 laukiu ir man nieko iš jų reikia. O ką jie nori duoti
29 ar atimti – ar ne vistiek man! Tu žinai, kad aš esu
30 gyvas ir gyvenu, tai kam tu taip manai!
31 Jokių kuopų ir kuopelių dvasios manyj senai
32 nebeliko. Esu tyruose ir esu didelis didis
33 pilių ir bokštų valdovas! Ir myliu aš
34 pasauli. Ir myliu aš žmones labai, labai. Bet
35 juo daugiau aš juos myliu – juo toliau aš
36 esu nuo jų. Minių ir draugų aš niekuomet ir
37 nesiilgėjau. Ir aš nežinau, kas tai yra ar
38 savymeilė ar egojimas, geros pusės ar blogos, tik
39 aš kai pasižiūriu in žmogų aš tesakau – šitasai
40 žmogus gyvas yra, o šitasai miręs.
41 Viena, kam tu rašei: „aš tau maniau nieko nerašyti“ –
42 negerai tu manei ir padarei ne taip, kaip manei, tai
43 kam dar minėti, kas negerai buvo. Nieko minėti
44' nereikia. Reikia gyventi. Reikia dainuoti. Reikia
45 gerti kalnų ir pievų svaigulius ir jaunybės šokį
46 šokti. Bet pirm visko ir virš visko – dainuoti.
47 Kad nuo dainos būtum apsvaigęs ir palai-
48' mintas, kad dainoje juoktumeis ir ties
49 bedugnėmis plasnotum!..
50 Reikia dainuoti, dainuoti, dainuoti!
51' Ar tu atsimeni Kelermano „Marių“ tąjį karžy-
52' gi, kurs apsakinėja ir jo draugą Jan [1]? Atsimink
53 juos ir žinosia maždaug kas dedasi žmogūje
54 kai prie marių pagyveni – – –
55 Tu prašei tau nusiusti Nitše [2], kad aš nepapul-
56 čiau po jo intekmę. Todelei aš tau jo nesiusiu, tik
57 kam tu taip blogai apie mane galvoji!
58 E, žinai, tu perdaug galvoji. Pagyvenk taip, kad
59 sąžinė tavo neprašytų atskaitos, kad sąmo-
60 nė“ tavo nenorėtų aiškumo, kad tu nejustum rei-
61 kalo sužinoti, kas dedas tavyje, pagyvenk taip
62 kaip gyvena dukdamos marių vilnys ir kalnų
63 kriokliai krisdami in bedugnes – ir tu žinosi
64 tuomet kas tai yra jaunystė.
65 Kad pajusti jaunystę reikia trupučio beprotystės…
66 Kad pajusti savo gale – reikia ties bedugnėm
67 paskraidyti… O kai žmogus junta jaunystę ir
68 bedugnę – tai ko daugiau bereikia!..
69 Aš iš kalnų kelionės dar neišsipagiriojau
70 ir turbūt greit neišsipagiriosiu.
71 Ar tu nepyksti ant manęs, kad aš toks…
72 Bet ar žinai Sesute – aš gyvenu, aš gyvenu!
73' Bučiu[o]ju tave karštai.
74' Tavo Bolyt[i]s
ֿ
75 ˹Ė, sužinojau kuri
76 šiandie diena. Šiandie
77 31 gegužio.˺
Вал. Чурлянис
Волынская губ
Ст Искорость
Им. Дуга
Г на Чарноцкaго
ֿ
Exp.
Б. Срого
Сочи
Свѣтлячок [*]
31 -
{126}
8 pasistengsiu ] cor sec s pro t
12 tinklai ] p ras s
17 uola ] cor o pro ill
21 laikraščio ] cor č pro t
28 [ne]reikia ] vid ex err om ne-
38 egoji[z]mas ] vid ex err om z
44 Reikia ] cor k pro g
48 juoktumeis ] cor o pro s, cor t pro d
48 ties ] p ras bedug
51 Kelermano ] cor r pro ill
52 jo ] p ras j
73 Bučiu[o]ju ] ill, vid o
74 Bolyt[i]s ] signat, ill, vid i
75–77 ˹*˺ ] add phr p text
[1] Kalbama apie Bernhardo Kellermanno (1879–1951), vokiečių rašytojo, impresionistinį romaną Jūra, parašytą 1910 m.
[2] Friedrichas Nietzsche (1844–1900), vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos“ kūrėjų. Tuo metu BS skaitė jo veikalą Štai taip Zaratustra kalbėjo: Knyga visiems ir niekam(1883–1885).
[*] ~ rus =Val[erija] Čiurlionytė / Volynės gub[ernija] / Iskorostis / P[on]o Čarnockio / Dugos dv[aras] // B[alys] Sruoga / Sočis / Svetliačiok.