1917-05-25

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-25, [iš Sočio – į Iskorostį].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-25, [iš Sočio – į Iskorostį].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslinės bibliotekos Rankraštynas
Identifier: LLTI BR, F53–155
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1917-05-25
Physical Description: BS laiškas VČ [Ar tai tu nežadėjai man rašyti?..]. Be pilnos datos ir vietos. Datuojant [1917-05-25] ir lokalizuojant [iš Sočio – į Iskorostį], remtasi 1917-05-23 laiško voku (VČ adresu, pašto antspaudais). Rašyta 11,2×18,0 cm paprasto, lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvigubame lape (1r–v, 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. Laiško viršutiniai kraštai nelygūs, plėšta. 1r viršuje, dešiniojo kampo link, pieštuku užrašyta laiško signatūra {F53–155}. Prie laiško voko nėra. Tema: BS aprašo gamtos stichijas ir jų padarinius Sočyje, pomėgį lipti į kalną, nuo jo stebėti atsiveriančius vaizdus, saulėlydį, kalnų gyvūniją. Būklė: gera. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–155. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 2 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.
1 Ar tai tu nežadėjai man rašyti?..
2 Netiesa. Aš žinojau kad Tu parašysi. Aš žinojau
3 kad tu ateisi in mane. Ar tu gali neateiti, jei
4 aš tavęs labai labai laukiu. Aš nemaniau,
5 kad tu taip galėtum buvus ir nuspręsti…
6 Vakar pas mus didelis didelis lietus buvo.
7 Rusijoj taip smarkiai niekuomet nelija.
8 Vienu ypu prisipildė visa ravai ir raveliai
9 ir užtvindė visus kraštus ir tiltelius nu-
10 nešiojo, ir kelius išplovė. Pavakarį išėjau in
11 pievus pagal kalnus. Kur pirma buvo galima
12' šalimais dviem ratam važiuot – aš vargiai var-
13' giai pėsčias be išėjau. Išplautas kelias. Net dar
14 taip pavirsiui lygu, o apačioj duobė didžiausia.
15' Užumeti akmenį ir smenga visas kelias. Paskui
16 man užėjo noras užlipt tuoj ant kalno (kelio beit
17 pristigau). Kalnas augštas ir status, ir purvinas
18 po lietaus, apaugęs kažkokiais dantytais vijuo-
19 kliais. Prisiėjo karstyties visoms keturiomis.
20' Vistik aš žymiai sustiprėjau. Atvažiavęs tuoj
21 nebūčiau jokiu būdu užlipęs. Bet dabar nors ir pur-
22 vinas visas, bet vistik užlipiau. Ir žiūrėjau iš
23 to kalno, kaip saulė in mares leidžias.
24 Neišpasakytai gražus reginys. Kažkur augštai
25 augštai aras juodus ratus suka, apačioj lakštin-
26 galės – be skaičiaus, gegutės, o toli toli saulė po-
27 truputi, pamažėli leidžias in mėlinąs vilnis.
28 Paskui mačiau, kaip debesis iš marių kelias.
29' Gerai ant to kalno. Tik gyvačių – tai pilnos skylės.
30' Ilgos, bjaurios tik ženk žengsnį ir vyniojasi‑šnera
31 per lapus, bėga. Pačiame gražiausiame sode,
32 kur gražiausios palmės ir lotosai – gyvačių
33 visų daugiausia. Yra net taip vadinamasai
34 „Удав“ [1]. Tiesa, neper didelis, žmonėms kolkas nieko
35 nedaro, bet viščiukų kiek tik gauna kur ir randa –
36' visus suryja. Truputi bjauru su tokiais gyvuliais.
37 Sutemus, vakare, debesis, kurs kėlės iš marių,
38 pradėjo žaibuoti ir griausti ir dukti po mares.
39 Jau diena marės nuo upelio vandens toli toli
40' buvo geltonos ir purvinos, ir vilnys didelės
41 siuto ir staugė, vakare gi dar padidėjo. Didžiau-
42 sius akmenius mėto, kaip šipulėlius, ir tie
43 nabagėliai skaldos ir staugia. O debesis
44 po mares tik žaibuoja, tik skaldo.
45 Bet in mus neatėjo. Nusigrūdo in Turkiją
46' ten pasišeliojo ir paskui pasikėlęs dangun
47 vėl ties mumis atplaukė. Keistus čia debesys!
48 O prieš vėtrą, prieš debesį, pempės, narū-
49 nai kad laksto pagal krantą ir vandenį, kad
50 rėkia, kad klykia. Kažkokį be galo klaikų
51 upa sudaro tuo aimaningu klyksmu.
52 Dar vakar nepaprasta buvo – tai varlių stau-
53 gimas. Paprastai jos kurkia, kurkia, bet vakar
54 tai kaip pasiutę, ir gerklingai neišpasakyti.
55 Už kelių žengsnių nuo marių – marių stau-
56 gimą užrėkia. Tarytum šimtas nakties
57 sargų basliu in sieną piškina. Paskui kitas
58 žaibuotas debesis atėjo ir in mus. O aš
59 vėlą naktį parėjau namo, atsiguliau, už-
60 migau ir debesis sapnavau.
61 Tai matai, kaip aš gyvenu.
62' O šiandie Saulė. Šiandie eisiu šildyties
63 pas mares. Vakar peršalau – truputi gerklė skau-
64' da, užtat šiandie pasišildysiu.
65 Bet tu nepyk, kad aš tau tokiuos
66 niekus rašau –
67 Bučiuoju tave Sesute.
68' Bolyt[i]s
69 25/V
12 dviem ] cor v pro i
13 pėsčias ] p a del ill
15 Užumeti ] cor e pro ė
15 smenga ] s l ins n
20 Atvažiavęs ] cor va pro ill
29 Tik ] cor T pro K
30 vyniojasi ] cor v pro s
36 bjauru ] cor b pro vid s
40 ir ] cor i pro vid b
46 pasikėlęs ] cor ę pro ė
62 Šiandie ] cor sec i pro ė
64 pasišildysiu ] cor sec i pro y
68 Bolyt[i]s ] signat, ill, rest i
[1] ~ rus =smauglys.