1 Kad tu, Sesule, nemanytum, jog aš esu visai susmu-

2 kęs ir pavargęs, kaip amžinas žydas, šiuokart pamėgin-

3 siu „galvoti“. Skaitant pirmajį puslapį tavo laiško (apie

4 visuomeniškumą) širdis jau lengviau ėmė plakti. Paju-

5 tau kad tu jau prieštarauji savo pirmajam išsitarimui. Skai-

6 tęs 2 ir 3 patiriau, kad tu ne tik prieštarauji pirmam

7 laiškui bet ir pirmam puslapiui šio laiško, o perskaitęs

8 ketvirtajį visai apsidžiaugiau, aš to nuo tavęs ir telau-

9 kiau. „Ka man daryti, kad man galvoj netelpa tokie da-

10 lykai, kad man tik eiti klausyti ir vėjo, ir upės, ir miškų

11 ir tilių laukų ir tylėti, ir nieko negalvoti, ir neži-

12 noti, kad yr pasaulis ir visuomeninkai ir kuopos, ir

13 kuopeles, kurios pešas ir pačios nežino del ko.“ Man

14 tai be galo patiko. Pirmas puslapis laiško – jau nebe nuosavas

15 galvojimas, o tik pasiteisinimas prieš manąjį pažy-

16' mėjimą aname laiške. Tą valandą, kai pasakei „turbūt ir

17' aš paliksiu visuomeninkė“ – visuomeniškumą tu ne taip

18 supratai. Tasai supratimas tau atėjo paskui, kai mano

19 sprendimas tavo supratimą užgavo. Tokiuo būdu, kaip

20 tu naudojeis, galima viską išteisint. Seniau, ketveri metai

21 atgal, ilgai mes (Panevėžy) [1] ginčyjomes, paprastas uriadninkas

22 ar jis yra jau visuomeninkas, visuomenės veikėjas,

23 ar ne. Juk dirba, gyvena del visuomenės labo, (to-

24 kio labo, kaip jis supranta), eina visuomet virš,

25 priekyj tosios visuomenės, kurioj jis grąžosi – įvykiai

26 neužginčyjami ir labai svarbus, kad pavadinti visuo-

27' menės veikėju. Pasirodo, kad jis ne tiktai tokiuo nėra.

28 Visuomenės veikėju daro tiktai idejinis pasišventi-

29 mas. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, kiekvienas didis dai-

30 lininkas, daug padaręs ir sutveręs, žmonijai daug duoda

31 ergo dirba del visuomenės (motyvai, priežastis darbo čia

32 nesvarbu, nes ir pas kiekviena visuomeninka savočios)

33 del visuomenės labo savo gyvenimą pašvenčia ir

34 eina be abejonės priekyje visuomenės. Bet dailininko

35 tverybą ar visuomeninkai vadina visuomeninių darbų?..

36 Arba pavyzdžiui misionierius – apaštalas. Kas daugiau pasišven-

37 čia visuomenės labui, ir gyvastį paguldo neretai, kad tik

38' jos dušys būt išganytos. O vienok, pasakius, kad

39 misionierius – visuomenės darbininkas – visuomeninkai

40 juokias: sako kad aš taip spręzdamas poteriauju. Aišku

41 kad visuomeninkui tapti idejinio pasišventimo dar maža

42 (būna gi idejos stačiai antivisuomeniškos pav. Zaratustros [2]

43 giesmės). Sprendžia čionai ir objektas veikimo,

44 ir priemonės jam pasiekti. Objektas gi veikimo visuo-

45 nenininkų, manau, tau neblogiau už mane žinomas.

46 Priemonės ir gi neblogiau žinomos turbūt. Visuomenės

47 darbe reikiau daug ir labai daug kur atsisakyti

48 nuo savęs, nuo savo asmens ir individybės. Ryš-

49 kiausias pavyzdis – Šilingas [3]. Manai jojo visuomeninguma

50 jam pigiai atsiėjo ir atsieina. Būdamas studentu

51 buvo uolus visuomenės darbininkas. Bet juk tada

52 skaityti Ničše [4] skaitėsi prasižengimu didžiausiu…

53 Tai daug sako. Arba dabar jisai – visuomeninko gy-

54 venime – formalistas, sudžiuvęs, sukempijęs, be

55 jokios dvasios. Bet kaipo visuomeninką tai jį pateisina.

56 Kitaip nieko nepadarysi. Bet tai yra savęs lai-

57 dojimas. Ir tasai visuomeniškumas kaip jį

58 dvasiniai vargina. Pažiūrėtum, kaip jis nuovargio

59 valanda skundžias. Bet Šilingas gyvena dviem

60 gyvenimais. Baltrušaitis [5]?.. – Kaipo visuomenės

61 veikėjas jis jokios kritikos neišlaiko. Niekas

62 sąmojingas žmogus to nuo jo ir nereikalauja,

63 nes jis yra dūšios žmogus, jo yra kitas gy-

64 venimas ir jis savo keliu, ne visuomeniniu

65 kur kas daugiau padarys žmonijos labui. Ryškūs

66 visuomeninkų pavyzdžiai: Narušis [6], Šliužis [7], Leo-

67 nas [8], Dambrauskas [9], Grynius [10]… Jiems yra tas kelias,

68 jie juo eidami ir gali padaryti. Bet prisižiūrėk

69 in jų dvasinį gyvenimą… Kokios refleksijos?..

70 „Ir kas gi tikras gali būti, kad tai, ką jis daro, tas

71 yra teisinga, tas turi būti gyvenime…“ Tat yra Tavo

72 žodžiai. Man rodos, kad kiekvienas yra tikras. Antraip –

73 jis darytų ir manytų taip, kad būtų tikras. Tai kiekvieno

74 buvimo sąliga. Bet tat šiame atvejui ir nesvarbu.

75 Žmogus dailinikiško ūpo už viską patsai atsako ir veda.

76 minia, jei ji gera valia eina, o jis niekuomet ir niekur

77 nuo savęs neatsisako. Visuomenininkas turi daugely

78 kame atsisakyti, bet užtat savo insitikinimus

79 ir prievarta turi kūnyti. Vardan visuomeniškumo ir

80 kiti per prievartą turi išsižadėti savęs… Tat ma-

81 tai kodel man yra tvanku kokioj tai nebūtų kuo-

82 pelėj ir kodel aš pabūgau tavo pasakymo. Tu

83 apie mano „iliuzijos“ taip nemanyk. Kiek aš būnu

84 atsitraukęs nuo žemės svajotojas, tiek aš būnu kar-

85 tais prilypęs prie jos pozitivistas (iš šio laiško

86 gali numanyti). Ir tavo psichologinę lytį aš pa-

87 žįstu labai puikiai. Ir sakydamas, kad tu turi

88 būt ištikima sau – aš žinau, ką sakau. Iš viso pasa-

89 kyto aišku, kad nebūt visuomeninku, būt tik sau

90 ištikimu, jokiu būdu nereiškia nieko nedirbt.

91 Aš Komitete [11] gi jokio visuome-

92 niško darbo nedirbu – dirbu tik

93 savo naudai. Už rausimos po Būgos

94 žodyną aš pats nežinau kiek užmo-

95 kėčiau, o dabar dar man moka.

96 Taip Būga nebūtų davęs rausties,

97 o dabar aš galiu. Ir labai daug

98 pasinaudojau. – Taip kad tavo gal-

99 vojimas apie visuomeniškumą

100 nėkiek manęs nepertikrino. Bet

101' man labai patiko kaip tu užbaigiau,

102 aš su tavim pilnai, pilnai su-

103 tikau. Tai gi sesul ar jau susitai-

104 kėva?.. Man rodos, kad jau… Ar taip?..

105 Tavo laiškų, be abejonės in Barą nebe-

106 duosiu [12]. Apie tai norėjau parašyt

107 dar daugiau, negu apie visuomeniš-

108 kumą, bet tada man laiško šiandie

109 nebaigt. Del eilių tai tu kalta

110 o ne aš. Tai yra vertimas Ivanovo [13]

111 eiliu „Тайна пѣвца“. Štai pataisytas

112 vertimas.

ֿ

113 Teneįmįs bangioji minia

114 Esmės dainos!

115 Ji girdi lyrą skambią, inią

116 Bet paslapties graksčios manos –

117 Nesužinos!

118 Tenetikės budriam jutimui

119 Manų akių!

120 Domiąs skardžių srovių puolimui

121 Kas nesidžiaugs tamsoj nakčių

122 Ties upeliu!

ֿ

123 Giedok lakštut radastai gimną!..

124 Eile sava

125 Praeis meilužis, draugas dimnas,

126 Alsuos daina… O tu, akla,

127 Giedoki ją!

ֿ

128 Šis vertimas originalui artesnis,

129 bet anas [14] man geriau tinka. Jei aš pasa-

130 kysiu, kad tai vertimas geras tu blogai

131 apie mane nepagalvoki… Juk aš gi

132 galiu turėti savo nuomonę. „Bangioji

133 minia“ – sulygink liaudies „Plaukie, gul-

134 binėli, per juružę Bangią“… Inas, ina-

135 reiškia – задушевный, основной, ко-

136 ренной [15]. Dimnas – „пьяный z ducha

137 świętego“ [16], tai yra vartojama prasmėse

138 случайный, странный, опьяненный [17]…

139 Dainose vartojama: susgodojo

140 bernužėlis ko dimna galvelė –

141 Taigi matai kas kaltas –

142 aš ar tu? Bet tu Sesul ant manęs

143' nepik ir neliudėk. Aš šį laišką

144' rašiau tokiuo tonu, kad pasigirt

145 jog ne vis esu išglebęs, daugiau dai-

146 nuoju, o tik retkaščiais keikius….

ֿ

147 ˹„Inminti mislę“ – reiškia – проникновенiем разгадать [18].˺*

ֿ

148 ˹Miegu aš ant balkono. Bežiūrėdamas in žvaigždes visados tave prisi-

149 menu ir toje godoj užmiegu. Užtat ir sapnai mano ramūs….˺**

ֿ

150 ˹Šiandie vakaras tylus, tylus… Ir sapnai mano tylus, tylus…

151 Ir noriu kad ir tavo teip butų tylūs, tylūs… Tavasai mažutis Balytis…˺***

16 aname ] cor n pro vid m

17 visuomeninkė ] cor k pro t

27 jis ne tiktai ] s l ins ne

38 pasakius, kad ] p ras visuo-

45 [visuo][m]enininkų ] vid ex err n pro m

47 reikia ] vid ex err fl -iau

49 visuomeninguma ] vid ex err fl -a pro -as

59 valanda skundžias. Bet Šilingas gyvena dviem ] p ins phr ˹**˺ in sin mg; p ins phr ˹***˺ s fol, vert

60 gyvenimais. Baltrušaitis?.. – Kaipo visuomenės ] s l ins phr ˹*˺, vert

74 šiame ] vid ex err fl -e

101 man ] p ras fl -ęs

101 užbaigiau ] vid ex err fl -iau pro -ei

141 Taigi ] a ras phr Svaigi daina

143 neliudėk ] cor l pro n

144 rašiau ] p ras interp ,

144 tokiuo ] cor t pro k

146 retkaščiais ] vid ex err š pro sec r

[1] BS 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje.

[2] Zaratustra – legendinis persų žynys ir pranašas, gyvenęs septintame amžiuje prieš Kristų, parašęs šventosios knygos Avestos dalį (Giesmes).

[3] Stasys Šilingas (1885–1962) – geras BS draugas Rusijoje, literatas. 1914–1917 m. – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto narys, tuo metu – generalinis sekretorius.

[4] Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche, 1844–1900), vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas iš žymiausių „gyvenimo filosofijos“ kūrėjų.

[5] Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas simbolistas.

[6] Tomas Naruševičius (1871–1927), diplomatas, inžinierius. Buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Maskvoje vienas organizatorių ir vadovų.

[7] Mykolas Sleževičius (1882–1939), teisininkas, advokatas. Nuo 1915 m. gyveno Rusijoje, ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis.

[8] Petras Leonas (1864–1938), teisininkas, politikas. Vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti steigėjų (1914; 1915–1918 m. jos vicepirmininkas Rusijoje).

[9] Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) (1860–1938), kunigas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, filosofas. Prelatas (1914).

[10] Kazys Grinius (1866–1950), gydytojas, varpininkas, švietėjas, publicistas, knygnešys. 1914–1918 m. gyveno Rusijoje, dirbo Čečėnijoje, prie Grozno esančiame Goriačevodske įkurtos didelės laikinos reabilitacinės karo ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Rūpinosi lietuvių tremtinių ir pabėgėlių organizavimu ir šalpa.

[11] BS, Šilingo ir Adomo Varno pakviestas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Technikų sekcijoje, kartu su kalbininkais rinko medžiagą rengiamam technikos terminų žodynui, atidžiai studijavo ir Kazimiero Būgos (1879–1924) žodyno kartoteką.

[12] BS vertino meniškai parašytus, egzistenciškai prasmingus, gilius ir poetiškus VČ laiškus, todėl prašė leisti jų fragmentus išspausdinti antroje „Pirmojo baro“. VČ tokį pasiūlymą atmetė.

[13] Rusų poeto simbolisto Viačeslavo Ivanovo (1866–1949) eilėraščio „Тайна певца“ („Dainiaus paslaptis“), parašyto 1912 m. vasarą Savojoje, vertimas į liet. k.

[14] Šiek tiek anksčiau BS buvo išsiuntęs laišką VČ su pirminiu šio Ivanovo eilėraščio vertimo variantu, žr. in: BS laiškas VČ, [po 1916-05-18]_1, [ Teneinmįs staigūnė minia], in: VUB RS, F153–1095.

Ivanovo eilėraščio vertimas keliskart tobulintas (užrašų knygelėje, laiškuose, matyt, sulaukęs VČ pastabų). BS Raštuose pateiktas jau galutinis vertimo variantas, kuris nežymiai skiriasi nuo pirminių bandymų, žr. in: Balys Sruoga, Raštai, t. 5: Vertimai, kn. 1, parengė Algis Samulionis, Rimas Žilinskas, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 94. Eilėraščio vertimo istoriją žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., 1998, p. 782–783.

[15] ~ rus =nuoširdus, svarbiausias, pagrindinis.

[16] ~ rus, lenk =apsvaigęs nuo šventosios dvasios.

[17] ~ rus =atsitiktinis, keistas, nugirdytas.

[18] ~ rus =nujausti.