1916-05-18[po]_1

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [po 1916-05-18], [Petrogradas].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: VUB RS
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus (VUB RS) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, [po 1916-05-18], [Petrogradas].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius
Identifier: VUB RS, F153–1095
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: [po 1916-05-18]
Physical Description: BS laiškas VČ [Teneinmįs staigūnė minia] su rusų poeto Viačeslavo Ivanovo eilėraščio „Dainiaus paslaptis“ (Тайна певца) vertimu į lietuvių kalbą. Be datos ir vietos. Datuojant [po 1916-05-18] ir lokalizuojant [Petrogradas], remtasi 1916-05-18 ir [po 1916-05-18] rašytais laiškais. Rašyta 13,1×17,7 cm dviejuose plono, peršviečiamo, melsvos spalvos, drobės faktūros laiškinio popieriaus dvilapiuose (I 1r–v, 2r–v, II 1r–v, 2r–v), išsegtuose iš didesnio rinkinio, parkeriu (juodu rašalu). Perlenkta pusiau. Dvilapių viršuje, kairiuose kampuose, susegimo sąvaržėle žymės – įspaudai, rusvos dėmelės. Kampai aplanstyti. Pieštuku ir parkeriu (mėlynu rašalu) numeruota {83}, žymėta puslapiai. Prie laiško voko nėra. Tema: BS aktualina akimirksnio įkvėpimo reikšmę kūrybos procese. Aptaria privataus laiško fragmentų viešinimo galimybę. Informuoja apie Maskvoje planuojamą leisti laikraštį „Pradalgiai“. Tęsia mintis apie visuomeniškumą ir visuomenininkus. Tikisi, kad VČ netaps visuomenininkė – liks „ištikima sau“. Perpasakoja Yčo ir Žilinsko atvežtas naujienas ir žinias apie Lietuvą. Būklė: vidutiniška. Minimi asmenys: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas), Saliamonas Banaitis, Vilius Steputaitis, Vydūnas, Antanas Žmuidzinavičius, Mykolas Biržiška, Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Šaulys, Antanas Vileišis, Jurgis Savickis, Paul von Hindenburg. 1982 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: VUB RS, F153–1095. Mašinraštis (nuorašas): VUB RS, F153–1096, 3 l. Publikuota: galutinis eilėraščio vertimas, žr. in: BSR, t. 5I: Vertimai, p. 94. Laiško dalis (16–184) publikuota (redaguotas variantas), in: Sesers rūpestis. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės gyvenimo ir darbų eskizai, sudarė Milda Mildažytė-Kulikauskienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 388–390. Skelbiama: iš autografo.
1 Teneinmįs staigūnė minia
2 Esmės dainos!
3 Ji girdi lyrą skambią, inią,
4 Bet paslapties grakščios manos –
5 Nesužinos!
ֿ
6 Tenetikės budriam jutimui
7 Manų akių!
8 Domiąs skardžių srovių puolimo
9 Kas nesidžiaugs gelmėj nakčių
10 Ties upelių!..
ֿ
11' Giedok, lakštut, radastai gimną…
12 Savu taku
13 Praeis meilužės, draugas dimnas
14 Dainos metu… Ir, aklas, tu
15 Dainuok kartu!.. [1]
– – – –
16 Vakar grįžęs namo radau nuo
17 tavęs laišką, bet buvau taip
18 mirtinai pavargęs, kad parašyt nebe-
19 galėjau. Šiandie esu ir gi labai
20 pavargęs – tik‑tik mintys rįšasi.
21 Kas link Tavo laiškų – tai tu in
22 piktą pagundą manęs dar neinvedei
23 ir aš tokio barbariškumo, kokį tu
24' nori man inkalbėti – nepada-
25 rysiu. Nemanyk tu sesul, kur aš sakiau
26 kad man laiškai ytin patinka – aš ytin
27 kritiškai žiūrėjau in juos, ir jeigu
28 aš radau juose, ką aš tau rašiau, – tai
29 aš žinau, ką sakiau. Nejaugi tu
30' manai, kad visi dideliai ir gilus daiktai,
31 visos amžinos idėjos ir nauji vaizdai
32 gimsta sulyg kokios nors sistemos,
33 sulyg valios nurodimo, sulig
34 proto išmisliojimo. Didžiausi
35 ir gražiausi dalykai – tai akimirksnio
36 inkvėpimo. Siela pajuto, kad
37 turi pasakyti – ir pasakė – iš kur tu
38 žinai, kad tai dalykas negilus?..
39 Prisimink Kastuko [2] darbus – ir tu
40 man nieko neatsakysi. Juk aš
41 tikras esu, kad tu nežinai sezdama
42 rašyti, ką parašysi, ir parašiusi,
43 ką parašei – to man ir tereikia.
44 Klausi apie mano laiškus. Ką aš pasa-
45 kysiu! Ką aš rašau – man niekados
46 tai nepatinka ir manęs nepaten-
47 kina. O ką aš laiškuos rašau – aš
48 visai nežinau. Tai ką aš galiu pasakyt.
49 Tik galvoju apie vieną tavo sakinį.
50' „Mat aš taip visai kitokį supratimą
51 apie laiškus turėjau, kad man dabar
52 sunku ką nors apgalvoti…“ Del ma-
53 nęs tai ir gi labai neaišku. Galvoju
54 iš vienos pusės – tai šventva-
55' gystė, iš kitos pusės – tai pedan-
56 tizmas. O kas viduryj liekia?.. – Ne-
57 žinau. Už tat ir klausiaus Tavęs.
58 Bet Tu Sesut man in klausimą
59 neatsakei ir aš tokio tavo atsako
60 nepriimu. Nepyksti, Sesut?.. –
61 Laikraštis eis Maskvoj. Tas pats
62 apie kurį voroniežiečiai pa-
63 sakojo, tik jis bus kitas, ne aušrinė [3]
64 Kad jis bus ne „Aušrinė“ – tai mano
65 pirmasai laimėjimas. Aš jį noriu
66 pakrikšyt – „Pradalgiai“ [4], tik maskvie-
67 čiai biaurybės šiaušias prieš tai.
68 Bet turbūt išdegs tai. Turi išdegt.
69 Bus pakraipoj senos Aušrinės – tik
70 mat naujos pajėgos ir nauja ugnis
71 bus. Bus nevien tik gimnazistų –
72 gimnazistai daug nori, tik jie
73 patys gerai nenujėkia, ko jie nori.
74 Už tat daugiau tvarkisime, kaip
75 nuo studentų prigulės. O žinai
76 kai tu parašiai kad atsiminus senus
77 laikus tu didelis visuomeninkas
78 paliksi – tai ne visai gerai pasidarė…
79 Kiek man teko pažint visuomeninkų –
80 jie viso be galo nuobodus ir smulkūs
81 žmonės… Ir tau lik visuomeninke –
82 reikštų palaidot save… Modu tada
83 turbūt nesusigyventuva jau… Bet aš
84 tikiu in tave ir tikiuos kad tu
85 liksi ištikimą sau… Žmogus pasaulyj
86' daug nesąmonių daro, bet gi negalima
87 senasias vėl naujai kartot.
88 Būt priešu visuomeningumo – tai dar
89 nereiškia nieko nedirbt! Tik kiekvienas
90 privalo žiūrėt, kur jis gali būt milži-
91 mas, ir kur kaip taškas, susilies su glu-
92' duma. Būtų nedovanotina, sesule,
93 kad tu nebūtum ištikima sau! Bet aš
94 taip ir pagalvoti nedrįstu! –
95 Apie Lietuvą Yčas [5] ir Žilinskas [6]
96 pasakojo labai daug. Ypač tasai
97' Žilinskas (kunigas). Mat toks – žmogus štukorius,
98 tas jo pasakojimo būdas, tai nors ir liūd-
99 niasia dalykus sakė – trukom iš juoko
100 beklausydami. Karas užtiko jį bebunant
101 Vokietijoj (Vilniūj kur tu mini turbūt
102 kitas buvo, ne kunigas). Tai jis beveik
103 visą laiką Vokietijoj ir gyveno. Lietu-
104 von važiuoti neleido. Tik jis išgavo
105 leidimą nuvažiuot atlankyt savo
106' tėvų 4 dienom nuvažiuot in Kauną ir
107' dar kurius miestelius atlankyt, būk
108 tai „sutvarkyt didelius lietuvių knygy-
109 nus, kurie esą dabar labai liudnam
110 padėjime“… Vilniūj pabuvot jam
111 netekę. Kaune ilgai buvo. Iš karto, kaip
112 atėjo vokiečiai Sal. Banaitis [7] Kaune
113 leidęs liet. laikraštį [8], kuri spauzdino
115 kiečius, priėmė, viešai visur paskelbė
116' kad čia tik Lietuva (lenkų ir žydų tada nebuvo)
117 tat ir visi apskelbimai ir viskas buvo
118 tik lietuvių kalba. Paskui kai ir atsirado
119 ir lenkai ir žydai – sena tradicija irgi
120 spauzdino Lietuv. kalba. Paskui atva-
121 žiavo Reichstago lietuwių atstovas
122 Steputaitis [9] – uždengė Banaičio laikrašti
123' ir pradėjo leisti savo – „dabartį.“ [10]
124' Ir kad dabar laikraščiai nepavėlyjami
125 Lietuvoj – tai tik ačiū Steputaičiui
126 Jis nori intikinti kad vokiečiai geri
127 žmonės ir kad su vokiečiais tiktai
128 Lietuva bus laiminga. Daug jisai
129 ir gera padarė, tik už vokiečius galvą
130 guldą, bet užtat pas vokiečius
131' dideliu autoritetu naudojas ir
132' daug padaryti gali. Ir Vydūnas [11]
133 iš karto ir ilgą laiką buvęs kartu
134 su juo ir už vokiečius galvą guldęs,
135 tik dabar esąs labai gailisis ir
136 kudlas nuo pakaušio raunąs, kaip
137 tai jis už vokiečius stot galėjęs.
138 Lietuvoj dirba visi, kas tik galvą
139 turi. Pavyzdžiui pėsti apvaiksčiojo
140' visą Lietuvą, surinko žinias apie
141 stovį Lietuvos, kas sudeginta, kas išliko
142 ir išleido didelį Vilniaus Kalendorių [12].
143 (Vieną atvežė Yčas.) Žmuidzinavičiaus [13]
144' viršelis – iš ugnies iškilęs vytis.
145' Daug labai žinių. Lietuvoj yra jau
146 savo 8 gimnazijos – Vilniūj; Kaune,
147' Šiauliuos, Panevėžy, Telsiuos ir dar kur tai.
148 Vienur Direktorius M. Biržiška [14] (Vilniuj)
149 Šiauliuos – Bugailiškis [15], Panevėžy –
150 Šiaulys [16] ir tt. Visi studentai šiokie to-
151 kie kur užsilikę – visi profesoriauja
152 triusia, dirba. Su Lenkais pešas
153 labai. Net Šiaulys ir Vileišis [17]
154 obyvatelių [18] Komiteto [19] išėję. Jokių
155' gelžkelių, susinešimų ir pačtų nėra.
156 Yra tik „pantoflowa poczta“ [20], kaip lenkai
157 sako. Tai yra bobelkos laiškus nešioja
158 viena nuo kitos, iš rankų į rankas,
159 Ir tai slapta nuo policijos.
160' Prusų Lietuvos sudeginta ir išgriauta
161' nedaug, bet mūsų trečdalis – pusė.
162 Vargas visur labai didelis. Bado dar
163 ligšiol nebuvę, bet toliau gręsiąs.
164 Daktaras visoj Lietuvoj vienas. Ligos,
165 Epidemijos. Valgymai brangu labai.
166 Pačiame Berlyne valgymai perpus
167 pigiau negu Rusijoj – tik bėda – nieko
168 gaut negalima. Parduoda pavyzdžiui
169' tik pusę svarą duonos į parą. Pasku-
170 tiniu laiku „ Lietuv. Balse“ [21] labai daug
171 žinų apie Lietuvą (Savickio [22] straipsniai,
172 Žilinskio ir amerikiečių) ar tu skaitai
173 jį – gal tau atsiust. Daug anekdotų
174 pripasakojo, kaip Steputaitis Lietuvos
175' žemlapį taisė. Kol tik vokiečiai neužėmė
176 jis vis išrado, kad tai Lietuva, o Ginden-
177 burgas [23] tuoj patvirtina. O Steputai-
178' tis džiaugias: O tai pono Dievo Apveizda –
179 kol Lietuva – visską užėmė, matyt jau nuo
180 Dievo mums skirta su vokiečiais“…
181 Ką dar pasakyt. Nežinau, ko griebties.
182 Kad paklaustum ko nors būt geriau
183 orientuoties. Dabar daugiau nebegaliu rašyt
184 labai pavargau.
185' Balyt[i]s
11 gimną ] cor g pro vid s
24 nori ] a ras pas
30 manai ] cor i pro u
30 dideliai ] vid ex err iai pro i
50 visai ] cor sec i pro vid ki
56 liekia ] vid ex err fl -ia pro -a
80 viso ] vid ex err fl -o pro -i
81 lik[t] ] vid ex err om t
86 negalima ] p ras pra
91 [milži]mas ] vid ex err sec m pro n
92 nedovanotina ] p ras s
97 Žilinskas (kunigas) ] p ins s l
99 [liūd]nia[u]sia ] vid ex err om u
106 in ] cor i pro vid a
107 dar ] p ras in
114 žmonė[m]s ] vid ex err om m
116 Lietuva ] cor L pro min
123 pradėjo ] cor d pro sec a
124 nepavėlyjami ] cor l pro ill
130 guldą[s] ] vid ex err om s
131 dideliu ] cor pri i pro vid e
132 Vydūnas ] cor V pro min
140 Lietuvą ] cor L pro min
144 viršelis ] cor r pro š
145 Daug ] cor D pro O
147 Panevėžy ] cor v pro e
147 Telsiuos ] cor T pro min
155 susinešimų ] cor pri s pro vid Yr
160 sudeginta ] p ras s
160 ir ] cor r pro š
161 trečdalis ] cor č pro š
169 pusę ] corę pro e
175 vokiečiai ] cor v pro vid o
178 Apveizda ] cor A pro min
179 visską ] vid ex err rep s
185 Balyt[i]s ] signat, ill, rest
[1] Rusų poeto Viačeslavo Ivanovo (1866–1949) eilėraščio „Тайна Певца“ („Dainiaus paslaptis“) pirminis BS vertimo variantas.
Eilėraščio originalą žr. Вячеслав Иванов „Тайна Пѣвца“, in: Исследовательский центр Вячеслава Иванова в Риме, 2007–2013, in: http://www.v-ivanov.it/prizhiznennye_izdaniya/nezhnaya_tajna_lepta/26/ (žiūrėta 2018-03-15).
Pataisytą eilėraščio vertimą, kaip BS rašo, „originalui artesnį“, su vertimo niuansų paaiškinimais, žr. BS laiškas VČ [Kad tu, Sesule, nemanytum, jog aš esu visai susmu-], [po 1916-05-18], in: VUB RS, F153–1094 ir 1095.
Išspausdintą galutinį eilėraščio vertimo variantą žr. in: BSR, t. 5 (I): Vertimai, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Rimas Žilinskas, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 94. Vertimo gaires žr. Rimas Žilinskas, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 782–783.
[2] Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), Valerijos Čiurlionytės brolis, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vyras, Danutės Čiurlionytės-Zubovienės tėvas. Kompozitorius, dailininkas.
[3] „Aušrinė“ – moksleivijai skirtas žurnalas, 1910–1914 m. leistas kaip Lietuvos žini priedas. Redakcijos branduolį sudarė Maskvos, vėliau Peterburgo universitetų studentai. Iniciatorius Stasys Šilingas. Išėjo 31 nr. Leidimas buvo tęsiamas 1917 m. Voroneže (išleista 5 nr.). BS bendradarbiavo žurnale, vėliau buvo redakcijos narys.
[4] „Pradalgiai“ – laikraščio „Santara“ literatūros ir meno priedas, išleistas 1917 m. Petrograde. Redaktorius Stasys Šilingas.
[5] Martynas Yčas (1885–1941), politikas, teisininkas. 1915–1917 m. Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas. 1915–1918 m. laikraščio „Lietuvių balsas“ leidėjas.
[6] Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas) (1870–1932), kunigas, visuomenininkas, publicistas, poetas, vertėjas, redaktorius, ypač daug nuveikęs JAV lietuvių visuomeniniame gyvenime ir Klaipėdos kraštą prijungiant prie Lietuvos.
[7] Saliamonas Banaitis (1866–1933), visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas.
[8] Saliamonas Banaitis 1915–1917 m. lietuvių, lenkų ir vokiečių kalba leido laikraštį „Kauno žinios“.
[9] Vilius Steputaitis (1868–1941), Prūsijos ir Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas, poetas, teisininkas, Prūsijos landtago deputatas.
[10] Vilius Steputaitis 1915–1917 m. buvo Vokietijos okupacinės valdžios Didžiojoje Lietuvoje leidžiamo laikraščio „Dabartis“ redaktorius. Laikraštis ėjo 1915–1916 m. Tilžėje, 1916–1918 m. (su pertrauka) Kaune, 1917 m. Balstogėje. Skelbė okupacinės valdžios įsakymus, pranešimus, nurodymus Lietuvos gyventojams, ragino juos nesipriešinti, rašė apie karo įvykius, lietuvių gyvenimą, spausdino grožinės literatūros kūrinių.
[11] Vilhelmas Storosta (1868–1953), filosofas, rašytojas, istorikas. Vydūno slapyvardžiu pasirašinėjo nuo 1907 m.
[12] „Vilniaus aidas: kalendorius 1916 metams“, Vilnius: [Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti], 1915.
[13] Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), dailininkas.
[14] Mykolas Biržiška (1882–1962), pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorius (1915–1922). Dėstė ir kitose lietuvių bei lenkų mokslo įstaigose, kursuose, dirbo Lietuvių mokslo draugijos vadovėlių rengimo komisijoje.
[15] Peliksas Bugailiškis (1883–1965), teisininkas, kultūros ir spaudos darbuotojas, žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas, politinis veikėjas.
[16] Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964), kunigas, Lietuvos valstybės, Katalikų bažnyčios, visuomenės veikėjas
[17] Antanas Vileišis (1856–1919), Jono Vileišio ir Petro Vileišio brolis, gydytojas. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914) vienas steigėjų.
[18] обыватель ~ rus =vietos gyventojų.
[19] Vilniaus piliečių komitetas, kuriame 1914–1915 m. dalyvavo Jurgis Šaulys ir Antanas Vileišis.
[20] ~ lenk =iš nuogirdų, klumpių paštas.
[21] „Lietuvių balsas“ – katalikiškos orientacijos savaitraštis, ėjęs 1915 m. rugpjūčio 19 d. – 1918 m. vasario mėn. Petrograde (iki 1917 m.) Voroneže. Leido Martynas Yčas ir Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Nuo 1917 m. Tautos pažangos partijos leidinys. Spausdino Lietuvių spaustuvė Petrograde, Voroneže. Išėjo 195 numeriai. Bendradarbiavo Blažiejus Česnys, L. Daukša, Jurgis Dovydaitis, Ignas Jurkūnas, Adolfas Klimas, Jurgis Savickis, Petras Šalčius ir kt. Redagavo Martynas Yčas, Liudas Noreika, Konstantinas Šakenis, Juozas Vokietaitis.
[22] Jurgis Savickis (1890–1952), modernistinės krypties rašytojas, diplomatas. Kilus I pasauliniam karui atsidūrė Petrograde, tapo Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. 1915 m. išvyko į Kopenhagą, kur rūpinosi karo belaisviais lietuviais Vokietijos stovyklose.
[23] Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg, 1847–1934), vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietija) Reichsprezidentas.