1 Tai va jisai tasai svetys, tasai

2 godotas – tasai gegužis.

3 Saulė ir saulė per diena, dainos

4 ir kvepmenos, ir vilnių pasakos –

5 didele didelė žemiška šventė.

6 O vakaras, vakaras! O naktis!

7 Saulė rytą keliasi kalnuose, bet

8 aš nematau, kaip ji keliasi, kai aš atsi-

9 keliu visuomet ji jau ties kalnais,

10 bet leidžias – tai visuomet į ma-

11 res, į gelmes. Ar nepridera saulei

12 iš kalnų kelties ir į gelmes kristi!

13 Nuo pusiaudienio slenka jau

14 per dangų mėnulis. Saulės pė-

15 dais, saulės taku.

16 Kai saulė leidžias – visas

17 dangus toks raudonas, raudonas,

18 debesėliai – žali ir balti, ir rau-

19 doni, ir mėlyni – ir vilnys

20 marėse tik tviska, tik dega.

21 Saulė nusileidžia, bet mėnulio

22 dar ilgai ilgai nežymu, – dangus

23 dar ilgai ilgai raudonuoja… ir dega

24' ir vilnys dar ilgai ilgai tviska

25 ir šviečias – supsto paberto aukso

26 gausybes, ir debesys ilgai ilgai

27 glūdi dangūje ties gelmėmis ir

28 vaiskanas… Ar iškilmė dienos jau

29 baigta? Ar prasidėjo jau paslaptys?..

30 Pasižiūrėk in palmių, in ciprų sto-

31 vyla. Jau nebe vieni, jau du, jau dau-

32 giau, jau daug, daug… O bambuko

33 krūmuose – jau nebepraeisi, jau

34 nebepraslinksi – jau tai mūras, tai

35 sienos, tai rūmai. Ir liaurai

36 susipinę, susivizginę tūno, kaip

37 volas, ir laukia, kad pintų iš

38 jų vainiką, kad vainikuotų

39 žemišką galvą, kad keltų žemišką

40 puotą. Ir seniai ąžuolai – jau

41 nebe vieni, jau jų daug daug –

42 ir šakose, ir lapuose, ir apačioj,

43 ir aplink stuomenį‑liemenį – jau

44' jų daug, daug, tų paukščių sutemos, tų

45 gyvybės dvynių, tų šešėlių… Tiktai

46 viršūj giedru ir šviesu, tiktai

47 viršūj šešėliai tokie nedrąsus,

48 ir baugus, ir slankūs…

49 Ha! Tai jau dienos iškilmė baigta,

50 tai jau prasideda nakties malonė!

51 Marės tykios, tykios tokios… Dangus

52 degė ir perdegė, tik kur‑ne‑kur

53 dar užsilikusi kibirkštėlė kurenas,

54 tik kur‑ne‑kur dar užsilikęs spin-

55 dulėlis baigia gesti. Pabertas

56 auksas marėse nuskendo, nugrimzdo

57 gelmėsna, marių volai sustingo

58 besiusčioją, ir paviršius toks

59 ir liko dantytas ir putotas, ir švi-

60 no žvilgėjimu žvilgąs… Ir sunkus,

61 sunkus toksai… Stotum rodos ir

62 eitum dantytu švinu, ir nueitum

63 toli, toli, ten, kur baltos burės vargiai

64 vargiai beboluoja, ten kur

65 širmas debesėlis su bangomis

66 kuždas, nueitum rodos ir dar

67 toliau… O palei kranta žali

68 žiburėliai skraido, skraido, skrai-

69 do… Jų sparneliai tokie tylūs,

70 jų gyvybė tokia lengva…

71 Iš debesio šešėlio, geležiniai‑mė-

72 lyno, išslinko juoda valtelė.

73 Tyliai, tai tyliai. Inslinko marių

74 mėnesienos takeliai… Ir rodos

75 kad ji mojuoja keturiais ugni-

76 niais sparnais, ir kad nuo spar-

77 nų žiburėliai mažyčiai tikšta

78 ir krinta in mares, in žiburių

79 klanus… Ir sudrebėjusiuose švi-

80 niniuose voluose žvaigždės

81 rodos, kaip klajunės – skrajuolės,

82 ir mėnesiena – kaip susirūpinusi,

83 susigodojusi skubi tirpito si-

84 dabro srovė… Valtelė dingo

85 vėlei šešėlyj… Ir vėlei volai

86 išdidūs ir ramus, ir vėlei

87 sparnuoti žiburėliai lengvūs ir

88 tylus pagal krantą skraido, skrai-

89 do, skraido… O ant kranto, už ak-

90 menėlių ir akmenų nupjautas

91 šienas žvilga mėnesienoj ir

92 svaigina jau ir taip girtą

93 dūšią…

94 Ha! Ar tai naktis, ar tai naktis!..

– – – – – – –

95 Ir sėdžiu aš ilgai ilgai tajam

96 sode ant marių kranto po tuo

97 senu ąžuolo šešėliu.

98 Rymau ir žiūriu tolybėn…

99 Nežinau, ar tai gerai dūšioj, ar

100' tai skauda, tik krūtinėj kažkas

101 juda – skuba – nerimsta… Ir aš

102 bijau savęs pasiklausti – kas tai,

103 ir aš bijau in save pasižiūrėti –

104' kas tai, supuos, vyniojuos, dengiuos,

105 spaudžiu krūtinę ir slepiuos

106 šešėlyj…

107 – Tylėk, tylėk! Jei gyvas esi ir

108 myli gyvenimą, ir nori gyventi ir

109 kad aš gyvenčiau – tylėk, tylėk!

110 – Matai kokia pasaka, matai

111 kokie burtai – ir ko tu nori iš ma-

112 nęs, ir ko tu drebi ir nerimsti!..

113 – Šalta tau? Gerai, gerai, o, šitaip.

114 Aš susupsiu tave, aš suviniosiu,

115 aš suspausiu tave, tik tu tylėk,

116 tik tu tylėk susimildamas!..

117 Ir krūtinėje kažkas gyvas

118 dreba, dreba, skundžias ir verkia

119 Griaužias, nerimsta ir skristi

120 nori… Viniojuos, gužiuos ir slepiuo-

121 siu šešėlyj…

122 – Tylėk susimildamas!..

– – – – – – –

123' Ar daug valandų jau praslinko,

124 praskubėjo?..

125 Ar aš žinau.

126' Žinau kad jos ilgos ilgos buvo,

127' kai dienos, kaip metai, kaip amžiai,

128 o gal ir dar ilgesnės…

129 Žinau tiktai – juo ilgesnės valan-

130 dos, – juo ilgesnė kelionė – juo ar-

131 čiau žmogus tenueisi…

132 Ir žinau, kad su kiekvienu

133 žengtu žengsniu netik tolimoji

134' melinsparnė žinyčia vienu

135 žengsniai tolėja, bet patsai

136 kelias po kojų juda ir supas…

137 Ar tai man kelties jau?

138 Ar tai jau man eiti?

139 Jei gludėsiu, tai bent niekas

140 mano gyvybės negirdės, mano alsa-

141 vimas toks tylus, o žengsniai mano

142 tokie nelygūs – – – –

143 Kai aš gludžiu ir tyliu ir nesi-

144 juokiu – mano šešėlis ir gi tylia,

145 ir mudu du tuomet vienkart alsuojam…

146 Kai aš pasikeliu ir einu – girgžda

147 akmenys, šnera žvyra po kojų,

148 tylėjimos ir tyluma skamba ir

149 juokias ir rodos iš medžių šakų

150 ir lapų kįla juodi šešėliai

151 ir skrenda ir sukas mano kėlyj…

152' Glaudžiuos prie savo šešėlio…

153 Tylėkim, tylėkim, mano vienin-

154' tės sąkeleivi ir pakeleivi – juk tu

155 neišduosi manęs… –

– – – – – – – – – –

156 Ar man begalima tikėti?..

157 Ar aš begaliu eidamas – virpėda-

158 mas su savo širdžia šnekėti:

159 – Taip, taip, taip! Taip turi būti!

160 Šiandie vėlei eisiu į paštą.

161 Ar sakyti: Taip, taip, taip turi būti!..

162 O, ką jei aš gausiu, jei gausiu – tai

163 ką aš padarysiu. Ar aš žinau.

164 Turbūt eisiu ir šoksiu vilnysna,

165 ir juoksiuos, kiek tik galėsiu…

– – – – – – – – – –

166 O jei negausiu, o jei negausiu?..

167 Tegu Dievas ant manęs nesi-

168 rūstina, bet aš nieko nežinau,

169 ir aš niekuo nekaltas… –

– – – – – –

170 Ar taip Sesute, ar taip geroji

171 mano – juk aš sulauksiu tave

172 kada, juk aš sulauksiu, juk

173 aš sulauksiu.

174' Ir eidamas į paštą visuomet

175 sakysiu:

176 Taip, taip, taip turi būti ir galas!

– – – – –

177' Būk gera Sesute.

178 Ir tegu tavo sapnai bus

179 skaidrūs, kaip menesiena,

180 ir žengsniai lengvus, ir dumos

181' lengvos ir tegu kasvakaras

182 Saulė tave spinduliais

183 bučiuoja.

184 Bučiuoju tave visa –

185' Tav[o]Bal[yti]s

186 17/V 17

Вал. Чурлянис

Волынская губ.

ст. Искoрость

Им. Дуга

Г-на Чарноцкaго

ֿ

Exp

Б. Срого

Сочи

Свѣтлячок [*]

24 tviska ] cor t pro s

44 paukščių ] cor pau pro šeš

100 skauda ] s l ins k

104 viniojuos ] cor v pro s

123 valandų ] cor pro dienų

126 kad ] cor k pro j

127 kai[p] ] vid ex err om p

134 vienu ] cor v pro t

152 Glaudžiuos ] cor Gl pro Ty

154 juk tu ] a c juktu, dist

174 Ir eidamas ] p Ir ras e

177 gera ] cor fl -a pro -as

181 lengvos ] cor e pro i

[*] ~ rus =Val[erija] Čiurlionytė / Volynės gub[ernija] / Iskorostis / P[on]o Čarnockio / Dugos dv[aras] // B[alys] Sruoga / Sočis / Svetliačiok.