1917-05-13_2

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-13, [iš Sočio – į Voronežą].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Responsibility: Transkripcija, korektūra, aprašas, komentarai, kodavimas
Name: Neringa Markevičienė
Responsibility: Skenavimas
Name: Aurimas Markevičius
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018
Alternative Release Authority: SELA: Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas
Availability Notes: Laiško atvaizdai naudotini tik mokslo ir studijų tikslais, gavus raštišką Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyno (LLTI BR) leidimą.

Bibliographic Data

Main Title: Laiškas Valerijai Čiurlionytei, 1917-05-13, [iš Sočio – į Voronežą].
Author: Balys Sruoga
Editor: Neringa Markevičienė
Publisher: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas
Publication Place: Vilnius, Lietuva
Date: 2018

Manuscript Data

Repository: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštynas
Identifier: LLTI BR, F53–141
Authors: Balys Sruoga
Subtitle: Diplomatinis perrašas
Date: 1917-05-13
Physical Description: BS laiškas VČ [Tai tau kada bus sopa, labai sopa, kad]. Be vietos. Lokalizuojant [iš Sočio – į Voronežą], remtasi pašto antspaudu, VČ adresu. Rašyta 11,0×11,2 cm trijuose paprasto, lygaus, gelstelėjusio popieriaus dvilapiuose (I 1r–v, I 2r–v, II 1r–v, II 2r–v, III 1r–v, III 2r–v) parkeriu (mėlynu rašalu). Perlenkta pusiau. I 1r apačioje, dešiniajame kampe, pieštuku numeruota {1}, I 2r – {2}, II 1r – {3}, II 2r – {4}, III 1r – {5}, III 2r – {6}. I 2r–v – spėtina, riebalų dėmė. Prie laiško yra 12,0×5,7 cm baltos spalvos, gelstelėjęs, dėmėtas vokas. 1r – juodas pašto antspaudas СОЧИ ЧЕРНОМ. / 13 5 17 /. 1r kairysis kraštas nuplėštas, kartu – ir užklijuoto pašto ženklo dalis (876 / Сочи / [Черно]мор. губ.). 1v – du juodi pašto antspaudai: СОЧИ ЧЕРН[ОМ.] / 13 5 17 /, В[ОРОНЕЖЬ] / ◊ 5 17 /. Užklijuoti du mėlynos spalvos pašto ženklai su carinės Rusijos ereliu. Pieštuku numeruota {127}, violetiniu pieštuku – {18}. Laiškas išimtas, atplėšus voko 1r pirmos kairįjį kraštą. Temos: BS pastangos įvardyti, kas yra vidinis skaudėjimas, kokios jo priežastys ir kokie galimi kovos su juo būdai. Asmenys: Afanasijus Fetas. Būklė: gera. 1963 m. perdavė Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Saugojimo vieta: LLTI BR, F53–141. Mašinraštis (nuorašas) – ten pat, 5 l. Nepublikuota. Skelbiama: iš autografo.
1 Jei tau kada bus sopa, labai sopa, kad
2 Tau norėsis susiimti krūtinę ir rėkti, tai Tu
3 pažvelgk savo dušios akysna ir tarki:
4 – Dūšia, Dūšia, aš myliu Tave, aš džiaugiuos
5 tavimi.
6 Ir jei Tau paliks dar skaudžiau, ir
7 norėsis numoti ranka in viska ir bėgti
8 ir nuo visų ir nuo savęs, tai tu pažvelgkie
9 savo dūšios akysna ir tarkie:
10 – Dūšia, Dūšia aš myliu Tave: Tu
11 esi atpirkimas.
12 Ir jei Tau paliks dar skaudžiau,
13 ir Tu nebenorėsi nei bėgti, nei
14 rėkti, nei tylėti, ir akys tavos bus
15' drumstos ir grims beprasmiai
16 tolybėj, Tu pažvelkie savo Dū-
17 šios akysna ir tarkie:
18 – Dūšia, Dūšia aš tave myliu
{1} [→]
19 ir džiaugiuos tavimi: tu esi
20 žvilgėsys…
– – – – – – – – – –
21 Aš gulėjau užsimiršęs, umerkęs
22 blakstienas ir susigužęs, lietus
23 šaltais lašai beldė į stiklą – ir
24 taip šnekėjo man manasai
25 sapnas.
26 Gerai kad sapnas gyvena.
27 Gerai gal kartais, kad ir skauda,
28 kad noris susikaupti, susigniaužti,
29 sukietėti.
30 Sukaupi tuomet savyje godas
31 ir mintis, galvoji tik apie savo
32 sopulį, dantis sukandi ir
33 tampi akmeniu…
34 Skauda… Skauda…
35 Ar nėra tasai begalinis
36 skaudėjimas, begalinis griauži-
37 masis – žvelgimas savin?..
38 O žvelgimas savin –
39 ar nėra žvelgimas bedugnėn?..
40 Ir mes žvelgdami bedugnėn
41 mylime sopulį: galva svaigsta
42 ir raibsta ir akys tolybėj skęsta…
– – – – – – – – – –
43 A! Sapnas! Sveikas, sveikas!
44 Senai tavęs laukiau.
45 Žiūrėdamas bedugnėn aš
46 mačiau toli toli didelė didelė
47 juodumą, ir tojoj juodumoj
48 mažučiai žibučiai žibėjo…
49 Pasakyk, mielas mano svety,
50 ar tai žvaigždės buvo?..
51 Prasijuokė svečias mano:
52 – Ar tu toks aklas, ar tu manęs
53 nepažįsti?.. – Nusijuokė.
– – – – – – – – –
{2} [→]
54 Ha, Svety, – atsakiau: – žiaurus
55 tu esi, bet aš tave myliu!
56 – Ha! – Nusišypsojo –
– – – – – – –
57 Aš nežinau, bet sapnas turbūt
58 gyvenimo prasmė.
59 Dabar pavasaris, gegužis.
60 Gėlės, lakštingalės, saulė. Aš
61 išeinu pas mares – vilnys šlama,
62 vilnys dainuoja, akmenys girgžda.
63 Ar tai nėra ukana? Ar tai
64 nėra tolybė? Ar tai nėra sapnas?
65 O kartais man rodos:
66 Yra kažkokia didelė keista
67 Esybė, galinga ir graži.
68 Rymo jinai ir sapnuoja –
69 ir jos sapno vingių vingis
70 tai mes, tai mūsų širdgėla ir džiaugsmas
– – – – – – –
71 Пыль столбом взлетает
72 В воздухѣ вдали –
73 Пѣшiй или конный –
74 Не видать в пыли…
ֿ
75 Вижу, кто‑то скачет
76 На лихом канѣ…
77 Друг мой друг далекiй
78 Вспомни обо мнѣ… [1]
ֿ
79 Dainuoja Fetas [2]. Myliu aš jį.
ֿ
80 Drauge mano miela –
81 Be tavęs mirsiu – – – [3]
– – – – – –
82 Sako didelių veikalų idejos
83 tvylo pasauly, bet aš to nežinau.
84 Bet kai aš pažiūriu vakare in
85 dangų, in sauleleidą – man
86 rodos, kad tu mini mane…
– – – – – –
{3} [→]
87 Ar skauda, Sesule, ar skauda?
88 Aš žinau, kai skauda tu tyli, tu
89 žemėn žiūri, tu ir akių nepakeli, tu
90 ir sauloleidon nepažvelgi – – –
91 Bet kai skauda – imk ir pažvelk
92 in dangų, o taip pažvelk, – gal atsi-
93 minsi, gal atsiminsi….
94 Aš dažnai žvelgiu in dangų.
95 Aš kito darbo ir neturiu, kaip
96 tik žiūrėti in dangų…
97' O kai aš žiūriu in dangų – aš
98 atsimenu tave:
99 Tu dangu myli!
100 Tu myli skardų dangų: su
101 trimitais, su dainomis.
102 Tu myli dangaus šventę.
103 Kai skauda, Sesulė, pažvelk in
104 dangų…
– – – – – – – –
105 Rodos man, kad aš pavasario
106 dainuoti nemoku.
107 Nežinau. O gal jo nedainuoju
108 ir del to kad jam mano dainos
109 visai nereikalingos.
110 Geriau norėti buti kaip jis.
111 Jis pilnas paslapčių. Jis
112 pilnas sapnų. Jis pilnas skaisty-
113 bės. Jis pilnas ugnies.
114' Vakaras. Eini gatve. Kvepia
115' radastos, kvepia gėlės, lakštingalės
116 gieda. O po kojų – žiburėliai.
117 Medžiuose – žiburėliai. Ir ore
118 tyliai tyliai skaido‑slanko žiburėliai.
119 Kaip nenorėti būti kaip jis.
120' Gegužio šešėliai, gegužio sutemos
121 šmėklos dainas dainuoja…
– – – – – –
{4} [→]
122 Tu nepyk, kad aš tau niekus
123 rašau. Po 10 dienų lietaus pirmą
124 kartą saulė kaitina. Rytą lietas
125 lija – buvau parašęs tau liūdną
126 laišką, bet dabar saulė, tai
127 kur aš tokiuos laiškus siusiu.
128 Aš noriu tau pasakyti, kad
129 tu pajaustum, kas tai yra po 10 dienų
130 lietaus gaisri gaisriausia Saulė!
131 Ar tu žinai ką tai reiškia?
132 O reiškia tai, kad kai atsistojo
133 ant balkono ir pasižiūri sodan –
134' in kiparisus bananus ir palmas –
135 tai norisi šokt žemėn ir
136 volioties –
137 Bet tu atleisk man.
138 O pas mane atskrenda visokių‑
139 visokiausių paukštukų, kokių
140 tik yra. Myli jie mane – –
– – – – – –
141 Ar tu žinai, kas tai yra tylėti?
142 Aš – nežinau. Juo daugiau aš tyliu,
143 juo tylėjimas man daros keistesnis
144 ir nesuprantamesnis. Galvoji,
145 galvoji, galvoji, o ispudis visuo-
146 met vienas: visuomet rodos, kad
147' kažkur tai plauki.
148 Kažkoks okeanas, kažkokia nežinoma
149 nežima valtis.
150 Baisu. Dabar pavasaris. Gegužis.
151 Ir aš taip toli nuo tavęs. Ir kai
152 taip laukiu tavęs, taip laukiu tavęs –
153 tu neateisi, tu neateisi… Ir kai
154 godoju ir kai sapnus audžiu
155 ar tu girdi mane Sesute,
156 ar tu girdi, ar tu žinai,
157 kaip aš taves laukiu?..
158 Niekuomet aš nebuvau taip
159 toli nuo Tavęs, niekuomet
{5} [→]
160 aš dar nebuvau taip pa-
161 mestas visų ir apleistas, nie-
162 kuomet aš dar tiek daug nety-
163 lėjau, niekuomet aš dar
164 tiek daug apie Tave nesvajojau.
165 Ką aš daugiau darysiu, ką aš
166 daugiau svajosiu!
167 Ilgai stoviu vakare per lietų
168 budavo prie marių. Žiūriu
169 in tolumą. Ir rodos man
170' kad aš esu kokiame tai verpete,
171 kur nė pražios, nė galo, nė
172 dugno, nė išėjimo ir laukiu
173 ir laukiu Tavęs! Sesute, ar
174 tu girdi manęs? Ar tu jauti,
175 ko aš vakarais kartais ilgai
176 ilgai verkiu, ar tu žinai,
177 ar tu jauti Sesute?
178 Kada aš nuo tavęs laišką gausiu?
179 Sako iš Maskvos laiškas mėnesį
180 eina. Kas bus, kas bus? Ir ar tu
181 taip nuo manęs ir gi negauni?
182 Aš tau kasdien rašau. Gal ir tu
183 man rašai, bet kaip man dabar
184 žinoti, kaip tu dabar gyveni,
185 kas dabar su tavimi?
186 Tu atleisk man Sesute, kad
187 aš toks išglebęs ir darau, kaip
188 mažas vaikas, bet ką aš
189 padarysiu.
190 Nemoku aš gyventi, ir gėda
191' dažnai buna už visa save
192 už visus savo žengsnius,
193 bet ką aš padarysiu....
194 O verkti dažnai labai daž-
195 nai norisi. Tuomet aš
196 meldžiuos už tave.
{6} [→]
197 Kai pas mane išeina liūdnas
198 laiškas, man daros labai nesmagu.
199 Man taip nesinorėtų, kad su mano
200 laišku tavin ateitų liūdnumas naujas,
201 man taip norėtus kad nebūtų skausmu,
202 kad su kiekvienu laišku ateitų
203 naujas džiaugsmas…
204' Sesute! Neužmiršk manęs!
205 Toli tu dabar labai toli nuo
206' manęs, bet man rodos, bet man
207 jaučias, kad tu del manes esi sesuo
208 ir motuotė ir visas pasaulis, ir kad
209 tu su manimi kartu esi… Rodos man
210' kad aš girdžiu tavo alsavimą, kad
211 aš jaučiu tavo žvilgėsį, tavo ranką…
212 Aš jaučiu kad tu esi su manim..
213 Sesute mano, numylėta mano,
214 išvsvajota mano, Sesute, Sesute!
215 Būk kaip rytmečio Saulė, būk gera.
216 Bučiuoju tave visa, visa.
217 Te Dievas tave laimina
218 Tavo Bolytis
219 13-V-17
Вал. Чурлянис
гор. Воронеж
Халютинская, 15
ֿ
[Балис] [Сро]го
[С]очи
Верещаг. ст.
Свѣтлячoк
{127}
{18}
15 beprasmiai ] a ras pa
21 u[ž]merkęs ] vid ex err om ž
23 lašai[s] ] vid ex err om s
97 aš ] cor š pro ž
114 Kvepia ] cor v pro e
115 radastos, ] cor interp pro .
118 sk[r]aido ] vid ex err om r
120 Gegužio ] cor ž pro g
132 atsistojo ] vid ex err fl -o pro -i
134 in ] cor n pro r
147 plauki ] cor la pro au
149 neži[no]ma ] vid ex err om no
170 kokiame ] cor am pro oj
171 pra[d]žios ] vid ex err om d
174 manęs ] vid ex err fl -ęs pro -e
184 gyveni, ] cor interp , pro vid :
191 buna ] cor n pro v
196 tave ] cor fl -e pro -es
203 džiaugsmas… ] cor interp pro ?
204 Sesute ] cor t pro s
206 bet man ] cor pro kad esi
210 tavo ] cor t pro s
212 manim. . ] p vid ex err interp .. pro
214 išvsvajota ] vid ex err išvsva pro išsva
[1] BS iš atminties cituoja 1843 m. parašytą rusų poeto Afanasijaus Feto eilėraštį „[Debesiu banguoja]“.
Originalus eilėraščio tekstas:
ֿ
Облаком волнистым
Пыль встает вдали;
Конны или пеший –
Не видать в пыли!
ֿ
Вижу: кто-то скачет
На лихом коне.
Друг мой, друг далекий,
Вспомни обо мне!
ֿ
(žr. in: А. А. Фет, Сочинения в двух томах, т. 1: Стихотворения, поэмы, переводы, Москва: Художественная литература, 1982, ст. 211).
Feto eilėraščio „[Debesiu banguoja]“ vertimas:
ֿ
Debesiu banguoja
Dulkės virš laukų;
Raitas ten ar pėsčias –
Įžiūrėt sunku!
ֿ
Jau regiu: šuoliuoja
Raitelis balne.
Tolimasis drauge,
Prisimink mane!
ֿ
(žr. in: Afanasijus Fetas, Poezija, iš rusų kalbos vertė Jonas Strielkūnas, Vilnius: Vaga, 1984, p. 25).
[2] Afanasijus Fetas (1820–1892), rusų literatūros klasikas, poetas, vertėjas.
[3] Feto eilėraščio „[Debesiu banguoja]“ paskutinės strofos eilutės, išverstos BS.