1 Žemėje dainos,

2 Dangūj gimimas –

3 Aidijos skardžios neriasi, painos,

4 Garbina kvieslio žemėn žengimą…

5 Viską verpetan, viską godelėn

6 Ir iškilimą, ir nupuolimą,

7 Vakaro laužo nykų gesimą,

8' Atgarsį skurdų klonio dainelės.

9 Visi pažinę tyrų gausybę

10 Klaupkitės broliai –

11 Nudien sukįlo aidijos‑hymnai –

12 [ maldos vienybėj

13' Iriamės toli

14 In begalybę, melsvą platybę –

15 Melskimės broliai! –

16 Kvieslys atėjo

17 In buitį mūsų

18 Žvakes uždegstė, laužus sukurė,

19 Patepė pirmonį – –

20 Iškilmė mūsų –

21 Atilsis mūsų –

22 Mūsų skridimas:

23 Pindami sparnus

24 Skristi padangėn –

25 Siūluosna godas

26 Mes tevyjojam – –

27 Tai, broliai, aš pabučia-

28 vau maną žemę, aš atsi-

29 klaupiau, kryžium atsi-

30 guliau, mano ir kūnas

31 ir dūšia žaizdose –

32 Ar jūs lauksit,

33 Ar lūkėsit

34 Kol altoriai vėl perdegs! – [1]

35 Aš jau ilgai ilgai tylė-

36 jau. Kaip tojį uola, kur

37 guli marių pakrantyj, kurią

38 vilnys ir graižo, ir bučiuoja,

39 kuri tylėma sutinka ir saulės

40 kilimą ir nusileidimą, ant

41 kurios ir aš kas vakarą

42' rymau. Aš visą laiką

43 tik ir tyliu. Kartais pas mares,

44 kartais ant kalno noriu

45 dainuoti, norisi rėkti, kaž-

46 kaip mano balsas nedera

47 su tają pasaulio iškilme

48 ir ašei tyliu.

49 Juokinga daros kartais –

50' koks ašei žmogus, kad tik

51 tylėti tegaliu! Turbūt mano

52 gyvenimas labai juo-

53 kingas!

54 Bet turbūt gerai taip

55 ilgai ilgai patylėti. Man keista,

56 kad žmonės šneka, kad jie

57 nemoka tylėti ir man taip

58 neindomu, ką jie šneka

59 ir ką jie pasakyti galė-

60 tų! Aš ir dienų nebeatro-

61 kuoju. Skaičių žinau – Tau

62 kasdieną rašau, tai skaičių

63 padedu ir rytą žinau, kad

64 jau vieną dieną daugiau,

65 Bet kokią šiandie dieną,

66 Pirmadienis ar pektadienis –

67 visai nežinau –

68 Ir nesvarbu turbūt.

69 Žinai, sesut, šiandie

70 fiziškai aš vistik geriau

71 jaučiuos. Galvoj beveik

72 jau aišku, beveik jau neskau-

73 da ir sienos jau rodos

74 stovi vietoj, nebesisupa –

75 Tai matai bus gerai.

76 Aš ir ant kalno savo

77 nebelaipiosi. Patylėsiu pas

78 mares kokias 2–3 sąvaites,

79 o paskui – ką paskui!

80 Vienu žodžiu bus gerai – –

81 O mane į dieną kelis kartus

82 lanko vienintėlis svečias –

83 nors ir vagis, ale vistik labai

84' geras – tai mažučukas

85 geltonmargis paukštužėlis.

86 Aš sėdžiu kambariukštyj

87 valgau, jis atskrenda, aplink

88 mano kojas trupinėlių

89 parankioja ir vėl išskrenda.

90 Kartą aš sėdžiu ant balkono.

91 Jis inskrido kambarin ir

92 kažkur ilgai ilgai čiužėjo.

93 Paskui atskrido pas mane,

94 nusileido pagal ranką,

95 žiūri in mane, kraipo galvą

96 ir čirškia – Na, manau,

97 brolau, jau zgubą kokią pa-

98 dirbai. Ineinu kambarin –

99 tai mat iclius visą sviestą

100 iškabino. Palauk, manau,

101 aš tau kitą syk duoną

102 sviestu patepsiu –

103 O Zaratustrą [2] aš skaitau.

104 Jis liepia tylėti, žiūrėti

105 tolumon ir medžių šnekos

106 klausyties. Bet juk aš

107 teip ir darau –

108 aš ir jaučiuos visai kaip

109 Zaratustra. Aš ir su mano

110 prieteliu paukštuku pasi-

111 šneku – Aš ir po kalnus

112 vaikštau ir in mares žiūri.

113 Ir Zaratustrą aš labai myliu.

114 Tai matai, sesute. Ir visas

115 mano toksai gyvenimas.

116 Ar aš tau rašiau jau, kad

117 čia lakštingalių, tai kaip

118 šunų. Kad pradeda rėkt –

119 tai kas balsiau, kas kurį

120 užrėks. Juokingi sutverimai!

121 Maudyties kolkas dar nesimau-

122 dau. Kolkas kambaryj

123 marių vandeniu trinuosiu,

124 paskui, greit, pradėsiu

125 eit in mares trinties, o paskui

126 jau ir maudysiuos –

127 Tik mares labai gilios

128 ir labai surios. Visai

129 kitokios, negu gintarinės.*

130 Kur tu nupirkai man

131 saldainių, tai aš jų dar

132 tebeturiu, dar tebevalgau.

133 Labai skanus, bet dar ilgam

134 užteks.

135 Bučiuoju Tave visą, Sesute,

136 o kai mane atsiminsi, atsi-

137 mink žalią žvainą pievą

138 ir daina –

139 Daug Saulės Tau.

140' TavoBolyt[i]s

141 6/V – 17 **

7 nykų ] sign atr sub l

8 skurdų ] cor u pro vid a, sign atr sub l

13 Iriamės ] cor ia pro vid o

19 pirmonį ] -monį sign atr sub l

24 padangėn – ] p interp atr

39 tylė[da]ma ] vid ex err om da

42 laiką ] cor fl -ą pro -as

50 žmogus ] cor ž pro š

66 pe[n]ktadienis ] vid ex err om pri n

77 nebelaipiosi[u] ] vid ex err om u

84 geras – ] p cor interp pro ,

84 mažuč[i]ukas ] vid ex err om i

112 žiūri[u] ] vid ex err om u

140 TavoBolyt[i]s ] signat, ill, rest

* ] text graph

** ] text atr, p text cor cf {72} pro {91} al m graph, circ, vert

[1] Vienas pirmųjų eilėraščio „[Žemėje dainos]“ variantas.

Publikuota: eilėraščio „[Žemėje dainos]“ galutinis variantas, žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 244–245.

Eilėraščio ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: BSR, t. 1, p. 792.

[2] Vokiečių filosofo ir rašytojo Friedricho Nietzsche’s veikalas Štai taip Zaratustra kalbėjo (1883–1885).