1 Ar girdi kaip kertu? Ar junti, kaip žiūriu,

2 Kaip tave akimis aš buriu?

– – – –

3 Tai jau daugel laiko praslinko,

4 o nuo Tavęs, Sesute, dar nieko – – !

5 Kada aš sulauksiu.

6 O šianakt aš tave sapna-

7 vau. Baltą. Maudemės marėsė.

8 Ir vilnys abudu bučiavo.

9 Turbūt šiandie nuo tavęs

10 laiškas bus –

11 Vakar dieną valkiojaus ir

12 netyčia užsirioglinau ant

13 augšto kalno. Ir iš ten

14' taip staiga išvydau reginį

15 aplink save gal per kelius

16 šimtus varstų. Taigi po vel-

17 niais! Pasiust galima.

18' Iš ten matės ilgiausia

19 nugara snieguitų kalnų,

20 ir žalių, ir marės, kurios

21 iš tolo, iš kalno, tolumoj

22 panašios in mėlynus

23 degančius kalnus!

24 Iš karto rėkiau, paskui

25 šokinėjau, o paskui atsigu-

26 liau ant kalno saulėj ir

27 gulėjau. Bet čia atsitiko, kas

28 neturėtų atsitikti. Persišildžiau

29 saulėj – ir pradėjo skaudėt

30 ir krutinė, ir rankos, ir

31 kojos ir visas veidas.

32 Ir dabar esu visas raudonas,

33 kaip virtas vėžys.

34 Tai man antras atsitikimas.

35 Pirma – marėse paprastu

36 Muilu pasiskubinau

37 plaukus išsiplauti, tai

38 taip man plaukai susivėlė,

39 kad ir po šiai dienai negaliu

40 jų nei iššukuoti, nei išplauti,

41 ir jie visa laiką kažkokiomis

42 silkėmis dvokia.

43 Vakar gulėdamas ant kalno

44 nužiurėjau daugel kitų

45 kalnų, kur aš būtinai atlan-

46 kysiu. Tik bėda, kad labai

47 greit pavargstu. Tat sten-

48 giuosiu kuo daugiau valgyt,

49 o pavalgęs einu ant marių

50 krantą gulėtų ir akmenų

51' spardyt. Kokios dvi

52' sąvaiti reikės

53 pakentėti be kalnų – vis tik

54 per greit pavargstu.

55 Tat dabar aš rytą ir vakarą

56 paskaitau tau po du perskiri-

57 mu iš Zaratustros [1]

58 Vakar valkiojaus. Valkiojaus,

59 norėjau kur smėlio

60 gauti, kad gėlių pridžio-

61 vinus, bet niekur negavau.

62 Sako būk esą kažkur kalne,

63 būtų gerai suradus –

64 tiek čia gėlių, tiek vainikų!

65 Labai noris nusiusti

66 daugiau tau tokių spiglių,

67 kaip indėti laiške, tik

68 nežinau kaip. Jei gausi

69 šiame laiške, kaip reikiant –

70 tat kitą syk ir gi nusiusiu,

71 o tu prisisek prie skrybelės

72 ar krūtinės.

73 Šiandie pas mane

74 lija lietus – tat ir upas

75 sunkus kažkoks ir naktį

76 sunkiai kažkaip miegojau.

77 Tu nepyk, kad aš tau visuo-

78 met tokiuos niekus rašau,

79 ką gi aš pasakysiu, kad man

80 noris šnekėti – – Juk aš visą

81 laiką tyliu, niekam nė

82 žodžio netariu, o gero ką parašyti –

83 dar perdaug iširęs esu –

84 Kol aš siuvau savo

85 suplyšusią peleriną –

86 nustojo lietus belijęs.

87' Eisiu pas mares.

88 Pagulėsiu – –

89 Ką man bangos pasa-

90 kys – padainuos –

91 tai bus Tau.

92 Ir ką prisapnuosiu

93 ir susgodosiu – tai

94 irgi bus Tau –

95' Buči[uoju]Bolytis

96 Neužmiršk manęs!

97 5/V – 17

Гор Воронеж

Халютинская, 15

Вал. Чурлянис [*]

14 reginį ] cor r pro s

18 ten ] cor t pro s

51 Kokios ] cor sec o pro a

52 reikės ] p ras pagulėti

87 Eisiu ] cor E pro I

95 Buč[iuoju] ] cor u pro o

95 Buč[iuoju]Bolytis ] signat, ill, rest

[1] 1917 m. vasarą BS skaito ir laiškuose reflektuoja vokiečių filosofo ir rašytojo Friedricho Nietzsche’s veikalą Štai taip Zaratustra kalbėjo (1883–1885).

[*] ~ rus =Voronežas / Chaliutinskaja, 15 / Val[erija] Čiurlionytė.