1 Sužvilgėjo žalsvas takas…

2 Paukštė Marių

3 Tik lengvais sparnais sumojo –

4 Suviliojo

5 Kuždesiais svaigiais sapnų graksčių, vasarių

6' Žvainą dūšią, kaip rasužę,

7 Kaip miglužę

8 Žalsvo tako…

ֿ

9 Ties taku nusvirę šakos

10 Baltalapių, šilkažiedžių…

11 Ir klevų sultingi lapai

12 Savo tinklą iškedeno

13 Ties taku…

14 Dūšia gailisi nuo seno

15 Tų šnekų,

16 Tų sesulės žvilgėsių

17 Kur sugėrė užsimiršus ir apsvaigo, ir pradėjo

18 [ dangūj Saulės užvydėt…

19' Dūšia virpa. Dūšia mena

20 Tuos žengsnius

21' Kur susupstė tiek karūnų

22 Žaliajuosčių, baltažiedžių,

23 Kai budėjova per naktį

24' Mes prie aukuro staigaus…

ֿ

25 Šakos svirančios nubunda…

26' Tai vėjužis iš Už marių,

27 Toks grakštus,

28' Neša žinią…

ֿ

29' Dūšia ašaros patvino…

30 Vėjui aimaną vakarę

31 Sekti skuba… Nuo žinios daugiau nubus…

ֿ

32 Marių vilnys sužaibavo…

33 Takas žvilgantis užgeso…

34 Dūšia, dūšia! Kam tau Marės! [1]

– – – –

35 Gavau tavo laišką, rašytą 22 geg. Dievuli

36' tu mano! Sesule! Atleisk man,

37 atleisk! Aš nemaniau, aš niekuomet negalėjau

38 manyti, kad Tau savo laiškais tiek daug skausmo

39' suteiksiu. Tai, koks aš nedėkingas del Tavęs!

40 Laiškus aš rašau visados kažkaip „в состоянiи

41 полусознанiя, полуопьнiя“ [2] ir niekados neduodu

42 sau atskaitos ką aš turiu rašyti ir niekuo-

43' met nesuprantu, ką aš parašiau. Aš nemaniau,

44 kad taip velnias žino ką galėčiau tau parašyti!..

45 Atleisk man Sesule, mano geroji atleisk!…

46 Pirmučiausia eiles, delei kurių rašai… Aš nie-

47 kuomet nežinau, ką aš eilese pasakysiu

48 ir ką aš noriu pasakyti. Visuomet terašau

49 „в полусознанiи“ [3], ir mane esant jau vėlei

50 pilnoj sąmonėj ar galima kaltint už jas…

51' Comprendre c’est tuot pardonner [4] (Suprast –

52 reiškia viską atleisti). Ir Tu už jas man

53' negali neatleisti.

54 Kodel mano laiškai tokie kvailūs?.. Sesule, ką

55 gi aš padarysiu, kad dabar mano gyvenimas

56 dabar kažkaip kvailai susidėjo. Juk dabar aš

57' be miesto purvų ir dulkių nieko gero daugiau

58 nematau… Ir kaip gi aš galiu dainuoti

59 saulę, kadangi esu priverstas bėgti nuo jos!

60 Rašiau kad esu vienas tik toj prasmėj kad pas mane

61 čia Petrograde nėra nei vieno gyvo žmo-

62 gaus su kurio galėčiau nors valandėlę pa-

63' būti kaip su artimu, kad aš netu-

64 riu čia nei pas ką nueiti, nei su kuo pasi-

65 kalbėti, ir visai ne toj prasmėj kad aš tavęs

66 nejusčiau ar Tau netikėčiau! Sesule

67 aš niekuomet dėlei tavęs neabejojau,

68 ir niekuomet nesilioviau tau tikėjęs!

69 O jei aš pasiilgau tavęs – tai ar aš tame

70 kaltas!.. Galop gi ne amžinai esu taip

71 nusiminęs ir susikaupęs. Išeinu in mišką

72' išeinu toli in lauką, in pievas… Aš

73 vėlei tada su tavimi, vėlei tavyje… Aš

74 vėlei išmokau tylėti ir žmonės

75' man dabar vėlei nebereikalingi! Ir

76 kai toliu nuo žmonių aš – tada jau aš

77 ne vienas, tada aš su tavim ir tada

78' man nebeskauda. Tik biauru begalo,

79 kai turiu būt žmonėse, kai turiu šne-

80' kėti… Bet ar gi aš kaltas už tai…

81 Tat kodel taip žiauriai užbaigei savo

82 laišką „rašyk, jei nori…“ Kodel?..

83 Paskui, delei išvidinio gyvenimo – mate-

84 rialio – ką gi kito aš galėjau padaryti?

85 Brolis [5], pavyzdžiui, netiki, kad man rei-

86 kėtų už miesto gyventi, o broliai skolingu

87 likt aš negalėjau. Bet dabar gi puikiai

88 susitvarkiau. Galiu gyvent – prie Marių.

89 Vasarnamio dar nesusisamdžiau, bet kai

90' atvažiuosiu iš Maskvos – nusisamdysiu.

91' Gyvensiu palei Marias ir Marėse. Argi

92 nebus gerai. Bet juk mudu tur-

93 but pasimatysiva, kaip aš rašiau

94 tau vakarykščiame laiškelyj…

95 Ar gerai? Juk būt labai labai

96 gerai, kad galėtuva pasimatyt.

97 Maskvon aš tikrai nuvažiuosiu.

98 Man begalo dabar skaudu, kad aš

99 savo kvailais laiškais tau tiek

100' skausmo padariau. Aš neužsitar-

101 navau, kad Sesulė tiek del manęs ken-

102 tėtų! Atleisk man, Sesute, atleisk.

103 Jei aš išsiilgęs, jei kartais nuo išsi-

104 ilgimo negaliu nei vietos, nei paguodos

105 sau rastis ir kažkokios mintis pradeda

106 skverbtis išvargusion galvon – argi

107 galima už tai mane nuteisti.

108 Lengvaus sapno, Tau Sesutėle

109' Buč[iuoju]Bolyt[i]s

110 25/V– 16

ֿ

111 ˹Kloniokis Zoskai [6].˺

1 Sužvilgėjo žalsvas takas… ] in sin ang sup fol scr cf {15} al m graph, circ

6 rasužę ] cor s pro vid z

19 virpa ] cor v pro ill

21 tiek ] cor i pro vid o

24 staigaus… ] p cor interp pro !

26 iš ] cor pro u

28 Neša ] cor N pro Ž

29 patvino ] cor p pro ill

36 Sesule! ] a ras Dievuli

39 Tai ] cor T pro min

43 [ne]suprantu ] cor pro [ne]žinau

51 pardonner ] cor pri n pro vid u

53 negali ] cor n pro s

57 nieko ] cor n pro j

63 kad ] a ras vid phr nei vieno

72 Aš ] p ras velei

75 nebereikalingi ] cor k pro ill

76 toli[a]u ] vid ex err om a

78 begalo ] cor fl -o pro -u

80 gi ] p ras s

80 aš ] p ras ga

86 broliai ] vid ex err a pro u

90 atvažiuosiu ] cor sec a pro vid o

91 Marias ] cor fl -ia pro -ė

100 skausmo ] cor k pro ill

109 Buč[iuoju]Bolyt[i]s ] signat, ill, rest

111 ˹phr˺ ] add p text

[1] Eilėraščio „[Sužvilgėjo žalsvas takas]“ pirminis variantas, šiek tiek taisytas parkeriu (juodu rašalu) BS ranka. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis „Paaiškinimai“, in: BSR, t. 1: Poezija, p. 789–790.

[2] ~ rus =būdamas nepilnos sąmonės, apsvaigęs.

[3] ~ rus =nepilnos sąmonės.

[4] ~ pranc =Suprasti viską, vadinasi, viską atleisti.

[5] Adolfas Sruoga.

[6] Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.