{103}
1 Atplaukė ankstybaus gyvenimo balsas
2 dar saulužei netekėjus… Atlankė jaunos
3 dūšios žydėjimas dar aušružei nesibrėškiant…
4 O ištriško spindulėliai laisvavaliai,
5 auksoruožiai – dūšią širdgėlą apleido,
6 prakartėlė susisupstė, ir žiedeliai susi-
7 krovę pražydėjimo telaukia… Jauna
8 gėlių Karalaitė apsapnyj ateis dar-
9 želin, nubarstys skaidrutę rasą ir su-
10
' vilgys liekną žemę – pražydės žiedeliai balti,
11 prasiskleis galvutės grakščios šilkožie-
12 džių puronėlių ir atvers pasaulį kitą
13 Karalaitęi atejūnei, už žydėjimo malonę,
14 už atlankymą su saulę, savo kuždesios
15 graksčiuos… Anksto ryto kėlėjėlė,
16 lieknaus sapno atnešėja, ir vainikų
17 pinėjėlė… Ir atlankusią pajutęs
18 visa dušia suvirpėjęs, galvą pamal-
19 doj nuleidęs juntu saules žengimus…
20 Kaip gerai, kad tu parašei man laišką
21 ir tokį ilgą, ir taip daug, ir taip gražiai.
22 Man taip smagu pasidarė, kad Tu pasaulį
23
' paėmei in savo rankas, ir jauties
24 laisva ir galinga, kaip vėjas, kaip vėtra.
25 Aš skaitau ir džiaugiuos ir man taip
26 gerai, kad manoji Sesulė, mano
27
' geroji Sesutėlė pajuto savyje milži-
28 niškają visatos Valią. Kaip nesidžiaugt.