57 Buvo naktis… Juoda, gili, bedugnė.
58 Dangus visas pajuodavo. Ir mėlynė
59 ir debesys, ir rūmai, ir bokštai… Marios
60 ir juodos ir mėlynos… Vilnys padidėjo,
61 vėjužis truputi sunkiau alsavo…
62
' Inėjau in Mares toli, toli uolomis, atsi-
63 sėdau ant vienos šaltos, rymojau…
64
' Debesis kiečiau susispietė, paslėpė
65
' paskutines tris žvaigždutes, kurios
66 dar spingsojo dangūje, ir liko
67 vien tik naktis. Toli kažkur marėse
68 degė ties uolomis šviturio liepsnos,
69 o kažkur dar toliau prožektorius
70 kažkosai leidinėjo didelius plačius
71 ugnies stulpus in debesis… Debesys
72 švito ir kužgždinos – diaugėsi, džiaugėsi…
73
' Insmeigiau akis in tolumą, in
74 erdves, in armijas… Dūšia, dūšia –
75 ar nenyku?.. – Vilnys siekė mano
76 kojas, ir glamžė, ir sapaliojo, plaukai
77 apšerkšmenijo, marių švitručiais
78 pasidabino ir Mariu dainos prisisunkė..
79 Retkarčiais širpuliai bėgo per krūtinę…
80 Sėdėjau vidury Marių ant uolos
81 ir rymojau – buvai tai juoda naktis,
82 o gal ir auštantis rytas…