1 Sesutėle!

2 Gavau šiandie nuo taves du laišku

3 Viena Komitete, o kita namie – ilgą, ilgą, ilgą…

4 Ačiu tau Sesute, labai ačiū, ypač už tąjį

5 ilgąjį, maldingąjį… Skaitau, skaitau ir – naujos

6 mintys kįla manyje, naujas gyvenimas šir-

7 dyje virti pradeda… Skaitau, skaitau… Sustoju

8 kartais… Susigalvoju… Širpulis kūną perbėga

9 ir vėlei pasineriu, velei paskęstu tavo

10 maldoje… Tasai tavo laiškas toks puikus

11' toks gražus, toks gilus, begalinis… O tu jį

12 kvailių vadini… Pfui безобразiе какоке! [1] Tu

13 sesule nesupranti koks jis yra gražus

14 ir gilus – tat ir juokies iš to kas taip

15 brangintina! Jei tu nors kiek numany-

16 tum kaip Tu gausiai mane apdovanojai –

17' tai tokių niekų nekalbėtum… Supranti sesut…

18 Jau nekuris laikas, kaip paeiliui aš jau-

19 čiuosiu gerai. Nežinau nuo ko tai pa-

20 eina – ar kad saulė gausiai šviečia, ar

21 kad vėjas glamonėja… Bet aš manau, jog

22 nuo to man taip lengva, kad nuo tavęs

23' laiškus kasdien aš gaunu. Ištikrujų

24 ar ne gerai – sakykie – saulė taip švie-

25 čia, dienos tokios ilgos ir sesutėlė, kas

26 dieną, kas vakarą, kas sutemą, naujas

27' maldas, naujas dūšios melodijas atsiun-

28 čia… Sakykie, sesut – ar aš galiu liūdėt?..

29 Kodel aš negalėčiau žiūrėt in saulę ir

30 nuolat kartoti – Tu, Saulužė, Saulužėlė –

31 aš garbinu tave, aš tau siunčia mal-

32 das ir liūdnas ir linksmas, ir palaimin-

33 tas, ir prakeiktas, o tu myli mane, tu liuliuoji

34 mane… O, Sauluže, ar tu manai, nors tu

35 ir didelė, nors tu ir Visagalė, nors tu tik

36 viena Ugnis, kad Tavyje daugiau Degimo,

37 negu tojoj jaunoj širdyj kuri nori būt

38 Saule ir nori amžius degti?... Pasakyk

39 sesule, kodel man nežiūrėti in Saulę

40 ir sesulės nedainuoti?.. Tu nemanyk –

41 nuvažiuosiu in mišką, susikrausiu lau-

42 žą, pasidirbsiu aukurą – bus žinyčia, bus

43 Romovė – o maldas kalbėsiu – tai sesulės

44 kiekvieną atsiduksėjimą vainikan pin-

45 siu… Ar bus gerai? Ar bus gerai?..

46 Jei atlankys Tave, Sesule, dangaus

47 pasiuntinys, ir išsiilgusiu šypsojimos,

48' dangiškų džiaugsmų betrykštančių,

49 pabučiuos tavo išvargusį veidą,

50' išbučiuos tavo išbalusius skruostus

51 ir degančias akis – ar ir tada tu kas

52 ritą ir kas vakarėlį verksi ir liūdėsi ir

53 pasauliui prakeikimą siusi?.. O ar Tavęs

54 nelanko kas rytą Dangaus pasiuntiniai,

55 ar ne liuliuoja jie Tau graksčios

56 lopšinės?.. Atsikelk rytą – anksti, anksti

57 kai dar saulė neteka, kai dar pirmi

58 pirmi spindulėliai nedrąsiai

59 atlanko ir pabučiuoja išsiblašku-

60 sius debesis, išsklaidytas godeles –

61 ar nekils Tavo sieloje jutimas iškilmės,

62 ar negims išsiblaškiusoj dūšioj

63 šventinanti malda, ar nestos Tavo

64 akysna šventė – juk saulė teka… O diena

65 tokia ilga ir taip daug, taip daug Saulės!..

66 Kas kad vakare nusileis ji – tu vakare

67 pasiuntinius in dangų nusiųsi, o rytą

68 saulėtaka bus dar gražesnė, dar skai-

69' dresne ugnimi Visata gaivinsis!

70 Mano laiškai tokie nususę, kad jie

71 jokiuo būdu neužsipelno, kad tu apie

72 juos tiek galvotum ir tiek juos skaitytum.

73 Aš apie Tavo laiškus negalvodavau, tik

74 stengdavaus pajausti, stengdavos dūšia

75' pasiekti tas zvaigždžes ir tas erdes, kurios,

76 tau rašant, tavo dūšia lydėjo… Nežinau

77 ar aš viską teisingai nujausdavau, bet aš

78 norėdavau teisingai nujausti ir man

79 rodos kad man tai sekdavosi, ir todelei

80 tai ytin man Tavo laiškai brangus.

81 O šis paskutinisai, tas, ilgasai… Skaitau

82 ir sustoja, ir virpa dūšia ties kiekviena

83 mintim, ties kiekvienu sakiniu… Ir

84 jaučiu, rodos, kiekviena tavo minties sparnų

85 mostelėjimą, kiekvieną jausmo suvirpėji-

86 mą, ir pačiam taip noris galvoti, galvoti…

87 Pirmučiausia, ką tu rašai apie valios žmogų.

88 Aš tokios nuomonės prieš kokią tu priešinies –

89 niekuomet nesilaikiau. Ir rodos, kad

90 aš jos Tau nerašau, o jei rašiau – tai vi-

91 sai netyčia, to nesuprazdamas ir užtat

92 labai atsiprašau. Aš niekuomet nema-

93 niau, kad reikia klausyti protą aplenkiant

94 vidujinius pajautimus. Aš visuomet

95 maniau, kad kad žmogus tik pajutimas iš-

96 tikimas būti tegali. Ir kuomet aš sakau:

97 „tas ir tas taip ir taip turi būti ir galas“ –

98 Tai visai nereiškia, kad aš atiduodu protui

99' kokią nors duoklę – pajautimas man taip

100 pasakė ir aš stengdamas negalvoti, stengda-

101 mas nesvarstyti, akis užmerkęs „turi būti

102 ir galas…“ Juk aš pilnai sutinku su tavo

103' nuomone. Dabar aš numanau, kad mano

104 toji atvirutė buvo žiauri ir barbariška ir

105 aš prisiminęs ją prieš tavę gėdinuos ir

106' kaltu jaučiuos, bet ką begelbės, kad ji pa-

107 rašyta išsiusta ir tave pasiekusi… Aš

108 tuomet laukiau nuo Tavęs ne tokio

109 laiško, taip senai buvau beturėjęs

110 nuo Tavęs laišką, man tada norėjos kito-

111 kio, o ten buvo tik „aš kvaila, labai kvaila“ ir

112 galas… Aš suprantu tąjį dvasios stovį,

113 ašei ir gi tuoju grieku daugel, gal ir labai

114 daugel griešiju, bet… aš puikiai žinau,

115 kad taip gyventi negalima… Negi

116 galima visados save analizuoti ir analizuoti.

117 Jeigu save analizuosi žmogus vis ir ieškosi

118 ar vertas esi gyvenimo ar, – aiškus daly-

119 kas išgalvosi tik vieną išėjimą – karties

120' ir galas. Ne, Sesute, taip negalima! Kam

121 analizuoti, kam griaudienties bereikalo,

122 kada gali liuosai gyventi (kai gyveni jokio

123 analizo nėra – tada tik laisvė ir inkvė-

124 pimas) O kiekvienas analizas ira mer-

125' dėjimas, yra savo rūšies mirimas!

[→] 5.

126 Ir kam žmogui tyčia marinties jei

127 jis gali gyventi, jei jis gali but jaunas…

128 „Aš Brolyti norėčiau labai, labai norėčiau ne-

129 gyventi“… „Iš tikrųjų yra baisu gyventi pa-

130 saulyje“… Kodel, Sesutėlė, kodel?..

131 O aš taip noriu gyventi ir taip myliu

132 gyvenimą ir taip nenoriu jokio mirimo!

133 Ineik in gėlynus, ir pievą, in mišką, in dar-

134' želį… Kur viskas gyvena, kur viskas žydi,

135 kur viskas gyvenimo dainą dainuoja!

136 Gyvenimas toks platus, toks begalinis,

137 toks neapčiuopiamas! Ar galima ne-

138' mylėti kas žydi ir kas dainuoja?.. O rodos

139 Viskas tai tik ir gyvena tikruoju gyvenimu,

140 o visa kita – arba miršta, arba rengias gy-

141 venti. Aš myliu, Sesute, gyvenimą ir

142 noriu gyventi, noriu dainuot ir žydėti…

143 Kas jei šalnos, jei šiauriai pakanda žiedus,

144 jei lapai krinta – ateina pavasaris,

145 sugrįžta saulė – ir vėlei gyveni-

146 nimas ir vėlei dainos. Aš noriu būt

147 visados, visados jaunas ir gyventi.

148 Ir man rodos, Sesute, kad tu, sakydama „no-

149 riu negyventi“, kad Tu klysti, kad Tu pati

150 prieš save meluoji… Kaip tu dabar būni, su-

151 vargusi, sunervinta, serganti – be abejonės

152' tai nėra gyvenimas – tai tik прозябанiие [2] –

153 suprantu, kad tokio mylėti negalima.

154 Bet dušia nori, dušia laukia

155 kito – ir jeigu kito naujo, jauno, saulėto

156 gyvenimo nėra – dūšia noru ir užside-

157 gimu tegyvena. Ir šiandie man

158 rodos, kad gyvenime nėra jokios iro-

159 nijos, kad viskas paeina tik nuo manęs,

160 nuo žmogaus. Kodel man gyvenimo iro-

161 nija priimti, kodel aš negaliu iš jo iro-

162 nizuoti? Išvidiniame pasaulyje, kame

163' prisieina susidurti su grubia

164 kumsčio jėga – kurkas sunkiau – bet

165' dvasios gyvenime – kiekviena dūšia

166 turi šeimininkauti. Mūsų visų ne-

167 laimė, kad mes mėgstame tuojaus

168' viską, kaip gudai sako „обобщать“ [3].

169 Iš mažučio prietikio neberandame

170 viskame prasmės. Bet taip negalima.

171 Sesute! Mes esame jauni ir turime

172 būti jaunais! Juk negalima taip nuo-

173 latos liūdėti ir verkti, ir norėt negy-

174 vent! Mylėkime, Sesutėle, gy-

175 venimą skaistų, saulėtą – ir dūšios

176 mūsų bus palaimintos ir kas naują

177 brėkštantį rytą saulėtakoj jus nau-

178 jus Dievystos atėjimus!

179' Skaitau tavo laišką ir dar kartą, ir dar

180' kartą… Juk kokia galinga, kokia milži-

181 ninė pas tave siela, kokia dvasios galia…

182 O tu kažka manai, kažka rašai…

183 Tavo ilgėjimos… Tavo Dieviškasai ilgėjimos…

184 Virpu visas… Klaupiuos ir kalbu malda

185 vakarinę… Rodos kažką padaryčiau, kažko

186' nepažiūrėčiau, by tik tau Valandėlė

187' būtų lengvesnė, by tik tavo sapnas būtų

188 ramesnis… Ką aš padarysiu, kuo tau padėsiu!..

189' Maldėlę vakarinę?.. Bet juk kasvakar ją

190 kalbu, o Tau kasvakar vis skaudžiau

191 ir skaudžiau, kasdien Tau galvą labiau

192 skauda ir tu vis liūdnesnė… Jaučiu

193 aš tave visą Sesutę, visą susigriaužusią

194 ir suvargusią, visą išsiilgusią ir sunykusią…

195 Ir man neramu daros… Tu taip sergi, tau

196 taip negerai, o aš dainuoju ir apie Saulę

197 tekalbu… Man baugu daros, kad aš toks

198' nedėkingas ir… ir… Atleisk man sesulė,

199 atleisk, mano numylėta… Aš Tau maldas

200 kas vakar siusiu – by tik tau būtų gerai,

201 by tik tu lengvus sapus sapnuotum…

202 Aš tau rašydamas suklydau. Ejau ne pas Gruz-

203 dyte, o pas Galkytę (daktarą) mat pavardes

204 supainiojau. Ejau, kad pažiūrėtų ar mane

205' paims, ar paliuosuos. Sakė, kad

206 turbūt paliuosuos, nes yra keistų gana

207 svarbių simptomų. Doro žinoma

208 nieko nepasakė. Ligonbūtin eisiu

209 nežinau dar kada gal už kokio mėnesio.

210 Kolkas mat vietų nėra. Žinai Maskvoj

211 Urbšį [4] paliuosavo metams. Būt buvę

212 gal geriaus ir man Maskvoj stot.

213' Gavau nuo Navaka [5] laiškutį. Jis sako

214 galų gale fotografiją jau atsiėmęs mano.

215 Tat jam parašysiu, kad kuogreičiausia

216' tau išsiustų jas. O jei bus jau man išsiun-

217 tęs – tai aš gavęs tau kuogreičiausia

218 išsiusiu. Ar bus gerai sesute?..

219' Aš dabar dirbt nieko doro rodos

220' nedirbu o liuoso laiko rodos niekuo-

221 met neturiu. Biesas žino kur jis dedas.

222 Nesuspėju net laiškų, kur labai reikia

223 parašyti. Tu Danutę [6] nuo manęs

224 pabučiuok gražiai, gražiai. Pasakyk

225 kad aš ir ją labai myliu, ir kad kai

226 susitiksime tikrai draugužiais

227 būsime. Ar gerai? Pabučiuok

228 ir Zosę [7] nuo manęs. Ir atleisk man,

229 kad aš toks vėjavaikis, viena dien

230 verkiu, kita juokiuos. Gal Dievas

231 duos, gal užaugsiu, gal labiau

232 pastovus pasidarysiu.

233 O dabar kol kas. Viso tau

234 gero. Viso tau gero, skaistau

235 ir saulėto. Būkie, kaip Saulė

236' Buč[i]u[oju]

237 Ta[v]a Balyt[i]s

1 Sesutėle! ] s l, in sin ang cor cf {98} pro {117} al m graph

11 tu ] cor t pro j

12 kvailių ] vid ex err fl -ių pro -u

12 какоке ] vid ex err ке pro е

17 nekalbėtum ] cor k pro g

23 Ištikrujų ] cor I pro A

27 naujas ] cor na pro ma

31 siunčia ] vid ex err fl -a pro -u

48 betrykštančių ] cor k pro š

50 išbučiuos ] cor iš pro pa

59 išsiblašk[i]u- ] vid ex err om i

62 išsiblaškius[i]oj ] vid ex err om i

69 ugnimi ] cor n pro i

75 zvaigždžes ] cor g pro z, cor ž pro g

75 erd[v]es ] vid ex err om v

95 kad ] p rep

95 pajautima[m]s ] vid ex err om m

99 duoklę ] cor d pro vid n

103 Dabar ] cor D pro A

103 aš ] p ras jau

106 kad ] cor k pro j

112 stovį, dvasios ] cor ord dvasios stovį,

120 Kam ] cor K pro T

125 rūšies ] cor ū pro u

134 žydi ] cor y pro i

138 žydi ] cor pro gyve

146 [gyveni]nimas] ] rep ni

152 gyvenimas ] cor g pro vid t

163 grubia ] p ras p ras

165 gyvenime ] cor fl -e pro vid -o

168 gudai ] a ras gy

179 Skaitau ] cor i pro u, cor t pro d, cor a pro u

180 galinga ] cor pri g pro t

186 Valandėlė ] cor V pro S

187 tavo ] cor v pro p

189 Maldelę ] cor fl -ę pro -ė

198 nedėkingas ] cor k pro g

201 sap[n]us ] vid ex err om n

205 ar ] a ras ap

213 Navaka ] cor N pro min

216 tau ] cor t pro m

219 dirbt ] a ras liuos

220 liuoso ] cor i pro vid a

234 skaistau[s] ] vid ex err om s

236 Buč[i]u[oju] ] ill, rest

237 Ta[v]a Balyt[i]s ] signat, ill, rest

[1] ~ rus =kokia niekšybė!

[2] ~ rus =gyvaliojimas, vegetavimas.

[3] ~ rus =apibendrinti.

[4] Juozas Urbšys.

[5] Jonas Navakas (1896–1956), teisininkas. 1915–1918 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, buvo Moksleiviams šelpti draugijos narys.

[6] Danutė Čiurlionytė.

[7] Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.