{93}
1 Sesule!
2 Vakar ilgias valandas prasibąstęs po miestą
3 vėlai gižęs, radau Tavo laišką. Kažkaip virpeti pra-
4
' dėjau. Praplėšiu. Gėlės! Šilkinės, šilku austos, melin-
5 veidęs! Gėlės! Gėlės! Sesulė man gėliu, man vaini-
6 ką atsiuntė! Valio! Valio ir gėlės, ir vainikas ir
7 Manoji Sesulė! Užvakar buvau miške. Valkiojaus toli
8 toli, toli. Nežinau, nei kur aš buvau, nei kiek laiko, nei
9
' in kurią pusę nuo saulės. Prisiskiniau vijuoklių, uoge-
10
' nojų, paparčių, apsikaišiau visas – kuo aš ne Dio-
11
' nisas! Cha‑cha‑cha! Juk pavasaris, gegužis, lakštin-
12 galė, jaunuma! Kodel aš turiu būt ir palinkęs, ir
13 nusviręs! Galvojau apie tave. Daugel, daugel.
14 Atsiguliau paparčiuose. Dangus melinas, pušys
15
' apikerpėjusios mėlinos, tavo žvvilgsnys lyg mėlynė –
16 ir be pradžios, ir be dugno… Maniau, kad tu bū-
17
' tum sykiu – aš viešpačių viešpatis bučiau.
18 O vakar nuo Tavęs gėlės ir toksai laiškas! Išbu-
19 čiau visus šilkelius tavo gėlelių, išbučiavau
20
' visą laišką! Sesule! Sesutėle mano, aš nenoriu,
21 kad tau skaitant mano laišką būtų
22 skaudu, aš nenoriu! Aš noriu, kad tu
23 juktais, kad Daina kiekvieną žengsnį
24 tavo lydėtų! Kodel tu manai, kad aš
25 tau netikiu?.. Ar kad mažai tikiu tau?..
26 Sesule! Aš niekuomet, niekuomet
27 neabejojau apie Tave ir užtat mano ilgė-
28 jimos, mano išsiilgimas – gal tik giedrus
29
' subatvakaris. „День грядущiй, день
30 субботнiй.“
[1] Ė, kad padainavus dabar
31 sykiu!
