30 Ir dar keisčiau ima rodyties, kad
31 jokios Amžinasties nėra, kadangi vienas
32 akimirksnis kitam griežtai priešingas,
33 o jei juos abudu sudėti – gale nieko nelieka.
34 Kokia gi gali būt amžinastis, jei galų gale –
35 Nieko! Koksai gi gyvenimas, jei jis amžinas-
36 čiai panašus: Nenoromis rodosi kar-
37 tais, kad tikrasai gyvenimas – tik aki-
38 mirksnis! Ir rodosi kartais, kad mes
39 visi klajojantys nenuoramos, kad mes
40 ištremtieji, vien tik žiburėliai, vien tik
41 atspindžiai spindulėlio gimusio kažkur
42 toli‑toli, Dieviškoj esybėj. Ir ką padaryti
43 jei galingiausieji žmonės gesta nuo mažo
44
' vėjelio. Juk ką tai reiškia žmonių, minios
45
' valia sulyginant su Visata, Visada, Amži-
46 nastim?.. Ar tai ne vėjo mažučio‑mažy-
47 čio dvelkimas?.. Mes tik sieliai mažu-
48 čiai‑mažutėliai plaukiame per bangas,
49 per verpetus… Keliasi rukas, supasi
50
' miglos… Vėjužis pakils, susibuos
51 Marės, vilnis užlies… Sieliai bus toli‑toli…
52 Jeigu mes žiburėliai, nuo mažyčio vėjo
53 gestą, ne mūsų tai kaltė – tai tokiau
54 jau butybės prasmė… – – –
55 „O tik kova su gyvenimu – tai yr palikimas
56 mūsų sielos tokia, kokia prigimtis mums
57 ją davė“… Ar galima sakyti – kova