1 Gavau tavo laišką. Vaje, vaje! Kodel jis toks
2 baisus, kodel toks liudnas?.. Sesute, kam
3 tu taip galvoji. Aš tave taip gerbiu ir tu apie
4 save taip rašydama tik mane begaliniai už-
5 gauni. Kiekvienoj eilutėj vien ir tekartoji „aš
6 kvaila, aš biauri“… Pfui, kaip tau negėda iš tikrųjų
7 taip manyti! Turi man prižadėt, kad niekuo-
8 met, niekuomet taip nemanysi! Jei tu taip
9 galvosi, aš išradinėsiu galimus ir negalimus
10 dalykus, tai kas beliks galop? Kaip tada
11
' ištikrųjų [be]gyvent. Aš tikras esu pavyzdžiui,
12 kad dvasiniai tu už mane kurkas augsčiau
13 stovi. Bet kam nuolatos galvot apie savo
14 ydas. Taip gyvent negalima. Kam slankiot
15 po žemę, kad mes galim augštai, augštai
16 skrajot! Kam tenkinties apuokas, jei mes
17 galim, kad sakalai prie mūsų kojų
18 lenktusi! „Broluži nemylėk tu manęs ir
19 atsisuk nuo manęs nes nebus tai žmogus“ –
20 Sesute! Tik pagalvok ką tu sakai! Ar tai
21 gerai? Kas gi tau pasidarė, Sesut, kas gi
22 tave taip slegia, taip kankina, kad to-
23 kios mintys tau vaidenas?.. Kodel tau
24 taip negerai?.. Kodel Tau taip baisu?...
25 Sesute! Ką gi padarysi, kad taip žiauriai
26 elgiasi su žmogumi pasaulis, bet ar gali-
27 ma del to prieš jį galvą lenkti. Skaudu
28 buna žmogui, beprotiškai, nežmoniškai,
29 bet tasai skausmas, tasai milžiniškasai
30 ilgėjimos turi gimdyti ir milžiniškas
31 jėgas, milžinišką valią! Dabar va pa-
32 vyzdžiui su mano kareivija. Kova del mu-
33 dvejų buvybės. Kova kaip nelygi, kaip
34 nenuosekli, bet aš nenoriu jos pralaimėti
35 ir ant savo pastatysiu –