[1] Bernhardas Kelermanas (Bernhard Kellermann, 1879–1951), vokiečių rašytojas.
[2] Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), rašytojas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. Nuo 1915 m. dirbo Petrograde Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.
[3] Stasys Šilingas (1885–1962), teisininkas. Lietuvoje leisto „Pirmojo baro“ redaktorius, palankiai vertinęs BS kūrybą. 1914–1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas.
[4] Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. 1915–1917 m. kartu su BS ir Maksimu Gorkiu rengė lietuvių literatūros rinkinį bei lietuvių liaudies dainų rinkinį rusų kalba (jie nebuvo išleisti).
[5] „Pirmasai baras“, literatūros almanachas. Išleistas 1915 m. Vilniuje; pasirodė viena knyga, atnaujintas 1925 m. kaip žurnalas „Baras“. Redaktorius – Stasys Šilingas, artimiausi padėjėjai – Ignas Šeinius ir Ramūnas Bytautas. Almanachui rašė Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Kazys Binkis, Vytautas Bičiūnas, Adomas Lastas, Mykolas Biržiška, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir kt.
[6] Adolfas Sruoga (1887–1941), BS brolis, nuo 1913 m. Peterburgo miesto telefonų stoties Peterburgo telefonų tinklo inžinierius. BS, studijuodamas Petrograde, gyveno pas brolį AS.
[7] Tatjana Zavarina-Sruogienė (1889–1979), Adolfo Sruogos žmona.
[8] ~
rus =velnias žino ką!
Petrograde BS „Ypač mėgo (kaip ir A. Blokas) vadinamąją „Strelką“, siaurą į jūrą įšokusį žemės rėžį, nuolatinę petrogradiečių pasivaikščiojimų ir poilsio vietą“ (žr. Algis Samulionis,
Balys Sruoga, Vilnius: Vaga, 1986, p. 58).
„Jaunas poetas ypatingai mėgo „Strėlką“ (strėlikė), siaurą žemės rėžį, kaip dalgis įsikišusį jūron ties Petrapiliu. Čia baltosios naktys būna nepaprastai gražios, jos neduodavo miegot Baliui…“ (Janina Narūnė-Narutavičienė, „Panevėžyje ir Petrapilyje“, in:
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose, sudarė Vanda Sruogienė, Vilnius: Regnum fondas, 1996, p. 46).
[10] Adomas Varnas (1879–1979), tapytojas, grafikas, fotografas, vokiečiams okupavus Lietuvą, pasitraukęs į Petrogradą kartu su kitais lietuvių pabėgėliais. Studijavo meną Petrapilyje.
[11] Adolfui Sruogai buvo pavesta vadovauti Kaukazo geležinkelio bataliono technikos mokyklai.
[12] Petras Narutavičius – inžinierius, BS draugas Petrapilyje.
[13] Marija Grikinytė, Petro Narutavičiaus pusseserė, kurią BS vadino „Maniuku“, mokė lietuvių kalbos, kartu vaikščiojo į lietuvių vakarus.
„Balys apie tą jaunystės susižavėjimą labai jautriai pasakojo – tai buvusi labai šviesi mergaitė, palikusi jam gilesnį įspūdį“ (Vandos Sruogienės laiškas Algiui Samulioniui, Čikaga, 1987-02-20).
[14] ~
rus =nepakeičiamas, nepamainomas.
[15] ~
rus =„Dvidešimtmetis studentas nepakeičiamas – kas jums?“
[16] ~
rus =„Dviejų akių saulės ugnys…“
Eilutė iš rusų poeto simbolisto Viačeslavo Ivanovo eilėraščio „Vaivorykštė“ („Радуга“).
[17] ~
rus =„Aš atėjau šion žemėn išvysti Saulės. / O jei diena jau ges – / Dainuosiu aš. Dainuosiu apie Saulę, / Kur nebišvys manęs!“
Strofa iš rusų poeto simbolisto Konstantino Balmonto eilėraščio „Aš atėjau šion žemėn“ (išvertė Liudas Gira, viso eilėraščio vertimą į lietuvių kalbą žr. in: Liudas Gira,
Raštai, t. 3, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961, p. 85).
[18] BS eilėraščio be pavadinimo „[Sienos siūbuoja, palubės supas]“ pirminis variantas, užrašytas laiške VČ, taisytas paprastu pieštuku ir juodu rašalu. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją plačiau žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in:
BSR, t. 1:
Poezija, p. 736–737.
[19] ~
rus [
pranc ~ M-lle] =Maskva / Kabanichino sk[ersgatvis] / 28, 35 b[utas] / P[anel]ei / V[alerijai] Čiurlionytei.
