1 Sesutėle Numylėta!

2 Kodel, kodel nuo tavęs iki šiol nieko

3 nėra?.. Išvažiavau – ir viskas – tarytum insėdus trau-

4 kinin jau užmiršai mane… Kodel, kodel nuo tavęs

5 nieko nėra?.. Aš tau jau rašiau keturius laiške-

6 lius in Maskvą ir vieną in Voronežą. Juk žadėjai

7' rašyti – kodel gi tokia negera?..

8 Esu vienas per dienas ir naktis, per aki-

9 mirksnius ir amžius, per šventes, iškilmes

10 ir purvynas dienas, esu vienas – cha‑cha‑cha –

11' o tu mano mirtinojo ilgėjimos negirdi,

12 nejunti?.. Aš klaidžioju, kaip pamišęs, per

13 purvyną, per gatvęs, aš slankioju, kaip šešė-

14' lis, kaip debesis mažutėlis, kaip lapas rudeninis

15 pageltęs, nuvytęs, blaškausiu, sukuosiu sielvartos

16 verpetuose, vėjas pakila, viesulas sukelia, mir-

17' tinu sielos užšalimu dvelkia, – aš kaip lapas pagel-

18 tęs, nuvytęs, kur vėjas rudeninis nublokš – ten

19 ir krisiu… Per dienas, naktis, akimirksnius

20 ir amžius vienas klajoju – nejuntu ne gyve-

21 nimo, nė butybės, nei saulės, nei džiaugsmo

22 nepažįstu, esu vienas – tai kodel aš bepročiu

23 būt negaliu?.. Ar ne vis tiek gi kur zengsnį

24 žengt, kurią maldą kalbėti?.. Ar ne vistiek?..

25 Vakar ir šiandie man turbūt ne taip skauda,

26 kaip iš karto, kaip tuoj atvažiavus Petrapilin.

27 Iš karto manėsi, kaip aš begyvensiu, kaip aš bebusiu,

28 o dabar juntu – koks nebus gyvenimas – man vis-

29 tiek… Žinau, kiek skausmo nebus manyje

30 kiek sielvartos nesuteiks butybė, kiek žaidų

31' neužgaus laiko bėgimas – viską iškentėsiu,

32 viską pergalėsiu, viską turėsiu iškentėt…

33 Esu dabar vidujiniai kažkaip pusiau gyvas

34 pusiau miręs, nieko man nebaisu, niekas

35 dabar manęs neužgauna ir niekas netraukia

36 Ateina kartais kažkokios mintys… Jaučiu,

37 kad tuomet stiklinis blizgančiai – miręs žvilgėsis

38' pradeda degti, jaučiu, kad per išbalusį

39 veidą gyvybės banga perbėga, jaučiu, krū-

40 tinėj kažkaip jaukiau pasidaro… Susikvatoju

41 karčiai, begėdiškai – ir vėl žvilgsnys s sustingęs,

42 ir vėl veidas varinis sustemos šešėliais gązdina…

43 Nieko tu man nerašai, nieko… Never-

44 tas aš?.. Kodel gi, o kodel gi?..

45 Gyvenu sutemoj. Tamsu. Tamsu. Kažkoks

46 chaosas apsupęs pasaulį. Kažkokie

47' sparnai diena‑nakti klekėtuoja‑gru-

48 moja, lydi‑šarvoja mane beklajojanti…

49 Buvau nuėjęs porį kartų pas Maniuką [1].

50 Net lietuvių kalbos lekciją turėjom. Paskui

51 buvau prikalbėjęs eit Lietuvių vakaran. Buvo.

52' Gal ir turi ji vidūje ką nors,

53 bet tai žmogysta dar labai ir labai neužaugusi.

54' Sielai nieko ji duoti negali. Tik tas gal gerai,

55' kad pas ją galiu tylėti kiek noriu ir kaip

56 noriu. Kitur ir tos vienintėlės sav

57 liuosybės neturiu. Užtat ir neinu niekur.

58' Be Šilingo [2] kitur niekur niekur nebuvau ir

59 neisiu niekur ir nenoriu. Pradedu gyvent

60 kaip gyvenau pernai vasarą. Namie

61 tyliu, gatvėj tyliu, purvynėj juokiuos…

62 Tik čia šalta, labai šalta – negalima nei

63 „на сmрѣлку“ [3] nei in mišką kur norint

64' važiuoti. Sniegas sninga, šaltas

65 šiaurės vėjas siunta. Prisieina daugiausia

66 kambaryje sėdėti, o gatvėje skubėt, sku-

67 bėt, skubėt… Skubėt per gatvę, skubėt

68 gyventi, skubėti tylėti…

69 Pas Maniuką ir gi negerai jaučiuos.

70 Jaučiu, kad tai tai žmogus toli‑toli nuo ma-

71 nęs, kad kažkaip begaliniai svetimas,

72 kad niekados jokios sielos paslapties jai

73 negalėčiau praverti, nei skaudžiausia

74 žaizda pasiskųsti. Pas ją dar labiau

75 juntu, kad esu vienas… be pastogės…

76 Kartais pradedu galvoti. Pradedu galvoti

77 kad turiu mokėti vienas gyventi, kad turi taip

78 būti, kad turiu rengties naują gyvenimą tverti

79 (vienuma ir tylėjimos – rengimos prie gyvenimo)

80 Tada savo esimo pasaulyj neturiu kuo

81 pateisint. Juk beprotiškai ilgėties – juk

82 dar maža, чтоб оправдать своe бытie… [4]

83 Ir ką aš darysiu, kur aš eisiu, jei man šiandie

84 vis tiek, jei Mirtis ir Butybė lygiai mane

85 temasina, jei visas šis begalinis pasaulis –

86 vien bepotiškas kalėjimos! –

87 Universitatėj padaviau prašymą (be Komi-

88 teto žinios) kad duotų biletą užrubežin. Žadėjo

89 jokių kliučių nestatyti. Paskui reikės

90 tik dar duot gradonačelnikui [5]. Ten

91 kažin ar gausiu. –

92 Sesulė! Būk tokia gera. Rašyk man,

93 Rašyk man! Gausiu nuo Tavęs laišką –

94 juk tai bus man iškilmė, juk tai bus

95 man šventė, pinsiu vainikus, dainuosiu.

96' {87} Laukiu. Be galo Laukiu. Juk žinai,

97 kaip apsidžiaugsiu, kai sulauksiu.

98 Rašyk. Rašyk. – Tebūna tau gera ir lengva.

99 Ir gėles, vien gėles dieną ir nakty sapnuokie!

100 Būk gėlynų Karalaitė.

101 Bučiuoju Tave

102' TavoBolytis

103' 9/V – 16

ֿ

104 Kloniokis Močiutei (Voronežo) [6]

1 Sesutėle Numylėta! ] s l, in sin ang cor cf {87} pro {106}

7 negera?.. ] p ras Pe

11 negirdi ] cor d pro g

14 mažutėlis ] cor i pro vid e

17 dvelkia ] cor e pro vid ė

30 žaidų ] vid ex err om z

31 laiko ] cor k pro g

38 per ] cor p pro b

41 žvilgsnys ] p vid ex err s

47 nakti ] cor n pro d

52 Gal ] a ras phr Nepatinka ji.

54 negali ] p ras n

55 tylėti ] cor ė pro i

58 kitur ] s exc dar

64 Sniegas ] a ras Pri

70 tai ] vid ex err rep

86 bepotiškas ] vid ex err om r

96 Laukiu. ] a al m graph cor cf {87} pro {106}

102 V ] cor pro I

102 TavoBolytis ] signat

[1] Marija Grikinytė.

[2] Stasys Šilingas.

[3] сmрeлкa ~ rus =strėliukė.

Petrograde BS „Ypač mėgo (kaip ir A. Blokas) vadinamąją „Strelką“, siaurą į jūrą įšokusį žemės rėžį, nuolatinę petrogradiečių pasivaikščiojimų ir poilsio vietą“ (žr. Algis Samulionis, Balys Sruoga, 1986, p. 58).

[4] ~ rus =dar maža, kad būtų galima pateisinti savo būtį.

[5] городничий ~ rus =miesto valdžios pareigūnas, vadovas.

[6] Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.