1 Nuo visų trijų žiedų, nuo visų

2 trijų radastų po vieną lapelį… Ką

3 aš daugiau padarysiu, kaip ki-

4 taip aš bepasidalysiu – – –

5 Buvo jau daugiau sąvaitės, kaip

6 aš nesimačiau su savo šeimi-

7 ninke. Tik šiandie nuo ryto

8 duryse lengvas bildėsys.

9 Klausau, intempiu klausą. Pasi-

10 kartojo. Atveriu duris. Man

11 šeimininkė atnešė man tris

12 didžiausius puikiausius žie-

13 dus, tris radastas. Viena balta

14 balta… Baltesnė už baltas naktis

15 ir baltus balandžius ir marių

16 putas… Jei atsimeni, kaip kadai-

17 siai pinei vainiką iš baltu-

18 čių dobilėlių, ir pieva buvo žvaina

19 ir pradalgiai baltavo, kaip dalgė,

20 tai mano baltoji rožė – baltesnė

21 už dobilėlių vainiką, ir už

22 dalgės dainą po pradalgį…

23 Jei tu dainuosi kada baltą

24 lelija, baltą leliją, kurį vandenyj

25 gimė ir augo, vandenimi mito

26 ir dabinos ir tik retkarčius

27 saulė tematė, baltą leliją, kuri

28 baltą, kaip sniegas, kurios gįslos

29 ir sultis ne viena moja kraujo

30 žvilgėsio nemena, kuri ir gimė,

31 kad priminti žmogui, jog gali

32 gyvybė žydėti ir be kraujo,

33 jei tu kada dainuosi baltą

34 leliją ir Tavo daina bus balta

35' ir nekalta, tai manoji radasta,

36 manoji didelė, kaip jurginas, o gal

37 ir dar didesnė balta radasta,

38' baltesnė ir už dainą.

39 Balta mano radasta ir baltesnės

40 visame pasauly nėra.

41 Ir aš noriu, aš labai noriu

42' tau ją dovanoti. Ją aš tau

43 ir dovanojau, ji tavo, ji tavo

44 yra – ar tu žinai?

45 Jei tu nori – aš šiandie pat

46 nueisiu ant marių kranto,

47 pastatysiu iš akmenučių

48 legvą kudmentėlį, sukursių

49' ugnį – ir sudeginsiu ją – ar

50 tu nori – tark žodį, ir bus

51 taip kaip tu nori – – –

52 Balta mano radasta ir iškilminga.

53 Antra radasta – raudona.

54 Didelė, didelė, visa, kaip

55' saulėta diena kraujo žvilgėjimas…

56 Visa kaip saulėta dieną

57 lengvų koralų pinimas, kaip

58 koralų vaiskus spindulia-

59 vimas. Raudona mano ra-

60 dasta ir svaigindama kvepia.

61 O kai aš jas sudedu abivi

62 vienan vainikan – rodos kokias

63 tai dvi paslaptingi aki žiūri

64 in mane iš amžinasties

65 ir juokias –

66 Trečia radasta mažikė,

67 balkšvai‑rausva, kaip jaunas

68 veidas gegužyj ir kvepia visų

69 labiausia.

70 Ir visos rodos yra Tavo, jos

71 tavo – ar tu žinai tai?

72 Eisiu į kalnus. Gal gausiu

73' kur smėlio, gal gausiu kokią

74 saujelė ir sudžiovinsiu

75 gėles, kad tu žinotum, kas

76 yra tavo tavo, kokie tavo

77 turtai. O dabar, dabar tau

78 siunčiu nuo visų radastų

79 po lapelį.

80 O jei smėlio negausiu –

81 visas radastas sudeginsiu

82 ir pelenus mėnesiena

83 bangosna pabersiu.

84 Tegu bus palaiminti

85 dumai ir pelenai!

86 Nunešiu, nunešiu in gelmes –

87 Ką rytmetį dainavo dalgės,

88 Ko pjovėjai išbalę žvalgės –

89 Nunešiu, nunešiu in gelmes…

ֿ

90 Platyn, platyn plati budynė!..

91' Lengvėja yščius neštuvų…

92 Atverkit sienas, šulnius, skrynias,

93 Karūnas minkit in purvus!..

ֿ

94 Bedugnės aklos išmokino

95 Mylėt krantus, minėt gelmes…

96 Kur skristi naktį – žaibas žino…

97 Mirksnys – ir aklas praregės…

ֿ

98 Užges klajunas žiburėlis –

99 Ir jūs sudušit, kaip vilnis…

100 Ir jūs su turtu – su šešėliais –

101 Tik ryto dalgės žvilgesys…

102 Aš nešu… aš nešu… per gelmes…

103 Kur lala kraujas ir krūtinė…

104 Kur sergsti paukštė panaktinė

105 Ir žengsnius… ir naštas… ir gelmes… [1]

106 Senas girininkas rymo

107 Prie vartelių atdarų…

108 – Kam čia dėmės?.. Žengsnio žymės?..

109 Kam čia ašaros žiedų?

ֿ

110 Senas girininkas klėtin

111 Žengia linkstančiais žengsniais…

112 – Metas kelties – Saulė kėlės!..

113 Dukterėle, pamigai?..

ֿ

114 Senas girininkas beldžias

115 In užudaras duris…

116 – Nū, amželis!.. Nū, gi rankos –

117 Drebulėlės širpulys…

118 Senas girininkas smįla,

119 Laužia ryto spindulius…

120 Baltas eglis sosta sergsti –

121 Baltus dukteries žvilgsnius… [2]

122 Vakar vakarą pas mane buvo

123 didelis karštis. Dieną ant saulės

124 persišildžiau, tat vakare rodos

125 kas tai žarijomis apdėjo visą

126' kuna. Nė prisiliest, ne atsisėst,

127 nė atsigult. Naktis buvo de-

128 besinga. Valkiojaus valkiojaus

129 po sodą. Paskui namie parašiau

130 šias paskutines eiles. Ir taip

131 baisu paliko. Rodos iš tikro

132 baltas eglis stovi prie mano

133 lovos, mojuoja šakomis ir

134' laukia… Vakar – vakar ir taip

135 dar buvo labai negerai.

136 Buvau pašte – – –

137 Na, toliau aišku turbūt.

138 Dabar, kol šiek tiek pasitai-

139 nebesivalkioju daug. Per dien

140 arba ant saulės pas mares šildaus,

141 arba namie sėdžiu ir skaitau. Aš

142 jau daug perskaičiau – Zaratustrą [3],

143 Germano Bergo, Genricho Mano [4], Annun-

144 cijo [5], Merežkovskio [6], Šnucbaujerio, Zolia [7],

145 Briusovo [8]… O naktį arba sedžiu

146' susitraukęs pakrantyj,

147 arba valkiojuos tamsiomis

148 šesėlingomis alejomis. Bet aš

149 jau turbūt greit pasitaisysiu.

150' Mesiu knygas, kelsiuos pri[e]š

151 Saulės tekėjimą ir eisiu in

152 kalnus – senai aš jau nebuvau –

153 Bet kol nuo tavęs laiško negau-

154 siu – aš niekur niekur neisiu.

155 Tegu taip būna….

156 Matai, o būtų taip gerai, kad būtų

157 galima radastas tau nusiūsti.

158 Tegu tavo akis žiūrės taip visuo-

159 met iš Amžinasties kaip tos ra-

160 dastos ir tegu žydės visuomet

161' Buč[iuo]ju Sesulę mano

162' Boly[ti]s

163 18/V 17

1 Nuo visų trijų žiedų, nuo visų ] s l, in sin ang scr cf {69} al m graph, circ

1 žiedų ] a ras lap

11 tris ] a rep man

35 manoji ] cor m pro ba

38 baltesnė ] a ras bus

42 dovanoti ] a ras pa, cor pri o pro a

48 le[n]gvą ] vid ex err om n

49 ugnį ] cor u pro su

55 žvilgėjimas ] cor jimas pro sys

61 abi[d]vi ] vid ex err om d

73 smėlio ] cor -o pro -u

76 tavo ] p rep tavo

91 Lengvėja ] s exc Tuštėja

91 neštuvų… ] p scr si {?} al m graph

126 ne ] cor n pro a

134 laukia ] cor l pro s

138 pasitai- ] imp

146 pakrantyj ] a ras alejos

150 pri[e]š ] ill, rest

161 Buč[iuo]ju, man[o] ] ill, rest

[1] Eilėraščio „[Nunešiu, nunešiu in gelmes]“ pirminis variantas, netaisytas. Galutinį eilėraščio variantą žr. in: BSR, t. 1: Poezija, parengė Algis Samulionis, redagavo Donata Linčiuvienė, Vilnius: Alma littera, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 88. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 741–742.

[2] Eilėraščio „[Senas girininkas rymo]“ pirminis variantas, netaisytas. Galutinį eilėraščio variantą žr. in: Ibid., p. 15. Eilėraščio teksto ir skelbimo istoriją žr. Algis Samulionis, „Paaiškinimai“, in: Ibid., p. 721.

[3] Vokiečių filosofo Friedricho Nietzsche’s (1844–1900) veikalas Štai kaip Zaratustra kalbėjo (1883–1885).

[4] Heinrichas Mannas (1871–1950), vokiečių rašytojas, Thomo Manno brolis.

[5] Gabrielė D’Annunzio (1863–1938), italų rašytojas.

[6] Dmitrijus Merežkovskis (1866–1941), rusų rašytojas, rusų simbolizmo vienas pradininkų ir teoretikų.

[7] Emilis Zolia (1840–1902), prancūzų rašytojas, prancūzų natūralizmo pradininkas.

[8] Valerijus Briusovas (1873–1924), rusų poetas, literatūros kritikas, vertėjas.